Lengvatinėmis paskolomis apyvartiniam kapitalui finansuoti pernai pasinaudojo 363 ūkio subjektai, kuriems suteikta 31 mln. eurų paskolų, šiemet – 383 ūkio subjektai, kuriems suteikta 30 mln. eurų. Vidutinė lengvatinės paskolos suma siekia 81,8 tūkst. eurų.
Skelbiama, kad paskolos buvo teikiamos žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose veikiantiems ūkio subjektams, po 2022 m. vasario 1 d. dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą patyrusiems sunkumų.
Daugiausia lengvatinių paskolų sumos suteikta augalininkystės veikla užsiimantiems ūkio subjektams – 26,4 mln. eurų (43 proc.), mišriems ūkiams – 16,3 mln. eurų (27 proc.), užsiimantiems gyvulininkyste – 15,4 mln. eurų (25 proc.), paslaugas žemės ūkiui teikiantiems – 1,8 mln. eurų (3 proc.), o akvakultūra užsiimantiems ūkiams – 1,1 mln. eurų (2 proc.).
Anot ŽŪPGF, daugiausia paskolomis pasinaudojo ūkininkų ūkiai, kuriems suteikta 28,6 mln. eurų paskolų (47 proc.), bei žemės ūkio bendrovės ir įmonės – 22,8 mln. eurų (37 proc.). Taip pat paskolomis naudojosi žemės ūkio kooperatyvai ir kitos įmonės – joms suteikta 9,6 mln. eurų (16 proc.).
Planuojama pratęsti paskolų teikimą
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kreipėsi į Europos Komisiją dėl šios priemonės pratęsimo jai papildomai skiriant 23 mln. eurų.
„Besitęsiant Rusijos agresijos veiksmams, situacija daugeliui ūkių vis dar išlieka sudėtinga, todėl Žemės ūkio ministerija pateikė Europos Komisijai derinti lengvatinių paskolų ūkio subjektams priemonės schemą, pagal kurią būtų ir toliau, iki 2023 m. gruodžio 31 d., teikiamos lengvatinės paskolos likvidumui užtikrinti“, – sakė ŽŪPGF l. e. direktorės pareigas Romalda Globienė.
Pažymima, kad papildomas paskolas teikti ketinama ūkio subjektams, užsiimantiems pirmine žemės ūkio ar akvakultūros produktų gamyba, jų perdirbimu ir realizavimu, taip pat ir kooperatinėms bendrovėms.
