Sausra vis dar neatleidžia nagų. Birželio pradžioje pradėję kasti pirmąsias ankstyvąsias bulves ūkininkai, skaičiuodami jų savikainą, privalo įtraukti ir didžiules išlaidas degalams, kurie sunaudojami laistant laukus.
Parduotuvėse pastaruoju metu šviežių bulvių kilogramo kaina sukasi apie 1,7 euro.
Augina susikooperavę
Keturis ūkius Žemaitijoje vienijantis kooperatyvas „Vfarm Agro“ apie 330 hektarų žemės skiria bulvėms.
„Kooperuojamės. Ūkininkauti kitaip neįmanoma, – sakė netoli Klaipėdos ūkininkaujantis „Vfarm Agro“ kooperatyvo narys, agronomas Evaldas Vasiliauskas. – Neužtenka vieno traktoriaus ir padargų visiems gyvenimo atvejams.
Darbų daug, vienokios technikos reikia bulvėms, kitokios – grūdams. Be to, bulves auginant apskritai reikia daug įrangos.“
Jo šeimos ūkis aprėpia 350 hektarų žemės.
Anot Evaldo žmonos Živilės, irgi agronomės, maistines bulves jie augina pagal išskirtinę, įstaigos „Ekoagros“ sertifikuotą technologiją, tad jos yra ženklinamos „Nacionalinio kokybės produkto“ ženklu.
„Pradėjome bulves kasti maždaug prieš tris savaites. Padėtis dėl sausros neseniai buvo ekstremali. Laistėme bulvių laukus visą mėnesį kasdien, o tai reiškia dideles išlaidas dyzelinui. Jo per dieną sunaudodavome apie toną, iš viso – apie 30 tonų. Ūkininkams skirto dyzelino litras kainuoja apie 0,95 euro, tad tai neišvengiamai padaro įtakos savikainai“, – sakė E.Vasiliauskas.
Pirmųjų nukastų ankstyvųjų bulvių derlingumas jo ūkyje siekė 13 tonų iš hektaro, o vėliau kas savaitę jos paaugdavo dar po 5–6 tonas.
Nukasama vienu kartu ūkyje tiek bulvių, kiek būna užsakę prekybininkai, nes reikia, kad bulvės parduotuves pasiektų šviežios.
„Savikaina – labai didelė, todėl pirmosios šviežios bulvės ir yra labai brangios. Mums mokama maždaug po 60–65 euro centus už kilogramą, o visa kita kainodara – prekybininkų“, – sakė ūkininkas.
Pamažu jau pinga
Parduotuvėse šviežių lietuviškų bulvių kainos smuktelėjo. Pasak „Norfos“ atstovo Dariaus Ryliškio, lietuviškų ankstyvųjų šviežių bulvių kokybė šįmet nenusileidžia pernykštei. „Jokių kokybės pokyčių neįžvelgiame, mūsų tiekėjai išliko tie patys“, – tikino jis.
Vis dėlto šviežių bulvių kaina šiemet yra maždaug 5 proc. didesnė nei pernai birželį.
Anot D.Ryliškio, pastaruoju metu jų kilogramas kainavo 1,29 euro, tačiau paskutinę birželio savaitę kaina mažės.
„Lidl“ parduotuvėse praėjusį savaitgalį labiau buvo regimos šviežios graikiškos bulvės, kurioms buvo taikoma akcija, – kilogramo kaina smuktelėjo nuo 1,49 euro iki 0,99 euro.
Lietuviškos šviežios fasuotos bulvės „Lidl“ parduotuvėse buvo atgabentos iš žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“. Praėjusią savaitę kilogramas kainavo tiek pat, kiek ir graikiškų, bet nuolaida ir jų kainą buvo sumenkinusi iki 0,69 euro.
Lentynas pasiekė anksti
Anot „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorės Indrės Trakimaitės-Šeškuvienės, ilgametis bendradarbiavimas su Lietuvos ūkininkais leidžia užtikrinti, kad pirkėjus pasiektų šviežias ir kokybiškas įvairių Lietuvoje užaugintų daržovių derlius.
„Šįmet pirmosios šviežios lietuviškos bulvės parduotuvėse pasirodė gana anksti – prieš porą savaičių. Šiuo metu asortimente turime fasuotų šviežių lietuviškų bulvių, o kitą savaitę turėsime jau ir sveriamų.
Sudėtinga prognozuoti, kokia bus vasara – ar lietinga, ar sausa, koks bus vėlesnis bulvių derlius, tad ir apie kainas, žvelgiant į ateitį, kalbėti sudėtinga.
Tiesa, per metus pirmųjų lietuviškų bulvių kainos paaugo, tačiau paprastai įsibėgėjus sezonui ir gausėjant daržovių kiekiui kainos sumažėja“, – sakė I.Trakimaitė-Šeškuvienė.
Anot prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės Vaidos Budrienės, šviežias lietuviškas bulves pirkėjai kasmet noriai perka.
Jas šiam tinklui tiekia devynis ūkius vienijanti bendrovė „Bulvių namai“. Jos direktorius Remigijus Grumčius yra sakęs, kad derlius šįmet yra kiek kitoks nei įprastai.
„Ankstyvosioms bulvėms daug įtakos darė pavasarinės šalnos. Nuo sušalimo nepakanka jų saugoti tik plėvele – teko intensyviai laistyti.
Tokia per ilgus metus paruošta technologija leido pasirūpinti, kad bulvės anksti pasiekė parduotuvių lentynas“, – sakė jis.
Anot R.Grumčiaus, šiemet bulvės mezgė mažiau gumbų, tad jų mažiau, bet jos yra stambesnės.
Nerimauja ne tik ūkininkai
Keliolika Biržų ūkininkų neseniai kreipėsi į rajono merą, prašydami kaip nors gelbėti pasėlius nuo sausros – tuo metu lietaus debesys dar nebuvo pakibę virš Lietuvos. Įvertinus įvairius duomenis Šiaurės Lietuvoje buvo konstatuotas stichinis katastrofinis hidrologinis reiškinys – augalų žūtis ne mažesniame kaip 10 hektarų plote.
Paskelbta ekstremali situacija visoje Biržų savivaldybės teritorijoje. Pastebima, kad sparčiai senka ir šuliniai. Panaši padėtis ne tik Šiaurės, bet ir Vidurio Lietuvoje.
Anot Kauno rajono „Giraitės vandenų“ vadovo Andriaus Dzevyžio, vakarais, kol nepalijo, maždaug nuo 19 iki 23 valandos, vandens vartojimas išaugdavo 4–5 kartus, o vidutinis dienos suvartojimas buvo dvigubai didesnis, palyginti su įprasta vasara, nes žmonės laistė ir daržus, ir gėlynus.
„Mus šiek tiek gelbsti tai, kad prieš 3–4 metus buvo sumontuoti galingi siurbliai bei paklotos trasos į atokesnes vietas. Bet yra ir keblumų, nes trasos tiesiamos į daugelį vietovių, ir ne visur įmanoma pakelti vandens padavimo slėgį“, – sakė A.Dzevyžis.
Anot Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidento Broniaus Miežutavičiaus, pastaruoju metu į vandentvarkos sektorių buvo investuota apie 1,5 mlrd. eurų, didžioji pinigų dalis skirta trasų plėtrai.
„Investicijos pasiteisino, tad negalime sustoti, – sako B. Miežutavičius. – Gėlo požeminio vandens turime sočiai, tiesiog jį reikia trasomis perduoti gyventojams.
Dauguma šalies vandentvarkos įmonių yra modernizuotos, jų pajėgumai yra dideli, todėl bet kokios dvejonės, kad galime likti be vandens, yra nepagrįstos.“
Lietuvos geologijos tarnybos patarėjas Dr. Jonas Satkūnas teigė, kad šalies požeminio vandens resursai yra dideli, o iš išžvalgytų ir aprobuotų telkinių, tai yra patvirtintų tyrimais, išsiurbiama per pastarąjį dešimtmetį tik 10–15 proc. vandens, todėl požeminio vandens gavybą galima drąsiai plėtoti jos neribojant.
Pavyzdžiui, išžvalgyto vandens kiekis Lietuvos vandenvietėse parai tenka 3,75 mln. kubinių metrų, o per parą panaudojama tik 0,4 mln. kub. metrų.
