Kauno rajono Antalkių kaime tarpsta 1,5 ha putinų – tai viena iš kelių Lietuvoje auginamų putinų uogų plantacijų. Ją pasodino, o dabar jau ir uogas perdirba jauni Kauno rajono ūkininkai Marius ir Pociai.
Pocių uogų, vaisių ir daržovių perdirbimo cecho veikla pasiteisino su kaupu – jauni ūkininkai perdirba ne tik putinų uogas, bet ir bendradarbiauja su braškes, vyšnias, serbentus, šaltalankius auginančiais ūkininkais, bitininkais, natūralių gaiviųjų gėrimų gamintojais. Nors pernai putinai užderėjo kaip niekada gerai ir Pociai pagamino apie 2 t putinų ir medaus sirupo, produktų atsargos baigėsi anksčiau nei atėjo pavasaris.
„Putinų sirupą geriu nuo vaikystės, ir pati duodu savo vaikams – tai liaudies medicinos produktas, kuriam mes gavome Kulinarinio paveldo sertifikatą. Tėvų sodyboje visą laiką augo du seni putinų krūmai – patys paprasčiausi, iš miško. Į sodybą atvykstantys svečiai labai domėdavosi šiomis uogomis, girdavo mamos pagamintą sirupą, tad su vyru nusprendėme pasisodinti daugiau putinų. Taip pamažu plotas plėtėsi ir dabar jau turime 1,5 ha“,– apie verslo ištakas pasakojo M.Pocė.
Putinus auginti nesunku, sako Monika, tik skinti juos sudėtinga – uogos prinoksta vėlų rudenį, o skinamos tik po pirmųjų šalnų, kai sumažėja jų kartumas. Todėl pagrindiniai darbai ceche prasideda žiemą. Monika sako, kad putinų sirupą ji su vyru spaudė visą laiką, tik tą darydavo buitiškai. Putinų uogų kaliukai ir žievelės kietos, todėl būdavo daug vargo.
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos „LEADER“ priemonės „Vietos projektų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu“ finansuojamą projektą M.Pocius baigė įgyvendinti tik prieš metus, tačiau putinų ir medaus sirupo bei „putinukų“ – kramtomų saldainiukų paklausa tokia didelė, kad ūkininkai jau galvoja apie gamybos išplėtimą ir dairosi į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (Strateginis planas) smulkiems ūkiams siūlomas paramos priemones.
Kai įsitikino, kad natūralus uogų sulčių ir medaus sirupas tikrai turi didelę paklausą, pradėjo dairytis finansavimo uogų perdirbimo cechui įkurti. Kaip tik tuo metu kvietimą teikti paraiškas paramai žemės ūkio produktų perdirbimui gauti paskelbė Kauno rajono vietos veiklos grupė. Parengę projektą, ūkininkai gavo daugiau kaip pusę uogų perdirbimo įrangai įsigyti reikalingų lėšų – 26 tūkst. eurų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto. Praėjusią žiemą naujame ceche dirbti buvo vienas malonumas, motyvavo dar ir pirkėjų antplūdis, o bendraujant su kitais ūkininkais, kilo naujų idėjų.
„Turime pasilikę šiek tiek putinų uogų naujiems produktams kurti. Neseniai su kolegomis iš „Kambo“ pagaminome putinų kombučią – fermentuotą arbatos grybo gėrimą su putinų sirupu. Jo skonis nepakartojamas, atsigauna kūnas, protas ir siela. Netrukus šis produktas pasirodys prekyboje“,– džiaugiasi M.Pocė, jau svajojanti apie midaus su putinų sultimis, putinų sulčių pastilių nuo gerklės skausmo ir kitų netradicinių produktų gamybą.
Galvodami apie didesnę pasiūlą, Kauno rajono ūkininkai pripažįsta, kad labai reikėtų paramos ūkiui modernizuoti, planuoti finansavimą verčia šaldymo ir kitokios uogų sandėliavimo įrangos trūkumas. Pociai sutinka, kad jauniems ūkininkams investuoti į tokių netradicinių produktų gamybą būtų rizikinga, jei tam nebūtų skiriama Europos Sąjungos parama.
Kad tokie ūkiai, kaip „Putinų sirupas“ galėtų konkuruoti rinkoje, diegti naujas technologijas, vystyti tvarią produktų gamybą, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane smulkių ir vidutinių ūkių plėtrai numatyta skirti 45 mln. Eur, labai smulkių ūkių plėtrai – 15 mln. Eur. Priemonės orientuotos remti perspektyvių ūkių pajamas, skatinti tvarią gamybą ir didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, diegiant inovacijas ir naujas technologijas, išsaugant gyvybingą Lietuvos kaimą, kad keičiantis ūkininkų kartoms, jame liktų gyventi ir dirbti jaunos šeimos.
Strateginis planas remia bendruomenių iniciatyvas
Strateginiame plane (SP) toliau numatyta įgyvendinti bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą (LEADER) iniciatyva „iš apačios į viršų“ principu, finansuojant kaimo vietovių vietos plėtros strategijas (VPS), kuriomis bus siekiama spręsti vietos iššūkius ir tenkinti vietos poreikius.
2023–2027 m. laikotarpiu SP priemonei yra numatytas beveik 74,9 mln. Eur biudžetas. Vietos veiklos grupės pagal identifikuotus teritorijos poreikius ar prioritetus paramą kiekvienai VPS priemonei gali suplanuoti skirtingai. Nacionaliniu lygmeniu numatyta maksimali galima paramos suma vienam vietos projektui – iki 200 000 Eur .
Pabrėžtina, kad naujajame laikotarpyje, skirtingai nei ankstesniame, VVG yra suteikta galimybė laisvai pagal teritorijos identifikuotas problemas ar poreikius modeliuoti strategijose priemones ir jų rezultatų rodiklius bei rodiklių kiekybines reikšmes. Remiamų veiklų spektras gana platus, VVG pagal identifikuotus teritorijos poreikius konkrečias priemones modeliuos rengiamoje vietos plėtros strategijoje.
