Išskirtinis dėmesys tvarumui
Tvarus – tausojantis dirvožemį, ekonomiškas ūkininkavimas yra tapęs būtinybe.
Šiuo metu nėra sukurto vieno „stebuklingo“ produkto, kuris pakeistų sistemingą ir pelningą agrotechnologinių priemonių naudojimą žemės ūkyje ir paverstų jį absoliučiai tvariu.
Pasak dr. G.Pšibišauskienės, tvariam žemės ūkiui reikia priemonių komplekso, kuris pagrįstas kryptingai teisingu jų panaudojimu ir rentabilumu.
Mikrobiologiniai preparatai, veiksmingi pesticidų mišiniai, genetiniai augalų veislių pokyčiai, kuriais siekiama, kad jie geriau įsisavintų makroelementus iš dirvožemio. Tai – pagrindinės tvarumo sudedamosios dalys, kurios augalininkystės ūkiuose tapo būtinybe.
Tad ir bendrovės „Linas Agro“ specialistai atlieka mokslinius užsakomuosius tyrimus, kurių pagalba produktus pritaiko Lietuvos ūkininkų ūkiuose taikomoms agrotechnologijoms.
Po tyrimų atrinkti produktai, kurie formuoja tvaraus ūkininkavimo sistemas, patenką į prekybą.
Taigi agrotechnologijos kompleksines priemones tvarumo sistemoms formuoti sudaro: javų, rapsų, pupinių, posėlinių, įsėlinių, žaliojo pūdymo sėklos, skystosios ir biriosios trąšos, mikroelementai, augalų apsaugos priemonės, antistresantai, biostimuliatoriai.
Kuria mišinių receptūras
Šiuo metu „Labūnavos“ laukuose atliekami bandymai, kurių metu stebima, kaip po sėjomainos dirvožemyje, kuriame prieš ketverius metus buvo auginama liucerna, kinta tam tikrų veislių augalų derlingumas, atsižvelgiant į anglies organinių junginių kiekį jame.
„Kokią įtaką padarė sėjomainai naudota liucerna paaiškės vėlų rudenį. Tuomet reikės įvertinti per ketverius sėjomainos metus atliktą purškimo, tręšimo kiekį, taip pat ir azoto, kalio bei fosforo kiekį dirvožemyje.
Dirvos Labūnavoje yra nenualintos, aukšto boniteto balo (apie 60), ir liucerna, net jei ji buvo naudota prieš ketverius metus, tikėtina, padidinti trūkstamą azoto bei organinės anglies kiekį dirvožemyje“, – paaiškino dr. G.Pšibišauskienė.
Taigi „Linas Agro“ ir toliau ieško būdų, kaip, „sunaudojant mažiau užauginti daugiau“. Nes būtent organiniuose junginiuose, dirvoje, randama anglis yra pagrindinė sąlyga sveikam dirvožemiui bei geram derliui. Joje esantys organiniai junginiai angliavandenių pavidalu per šaknis patenka į augalus ir juos pamaitina.
Be to, be naudos dirvožemiui ir augalams, anglies sekvestracija stipriai prisideda prie oro taršos mažinimo.
Kita „Linas Agro“ tyrimų sritis bandymų laukuose – tai augalų apsaugos priemonių (fungicidų ir herbicidų) tyrimai. Įmonės partneriai – „SYNGENTA“, „ADAMA“, „BASF“, „CORTEVE“, „BAYER“, „NUFARM“ ir kiti – teikia rekomendacijas, kaip naudoti augalų apsaugos priemones, kad jų siūlomų produktų efektyvumas taptų maksimalus ir rentabilus.
„Linas Agro“ agrotechnologijų skyriaus specialistai sudaro receptūras ir pagal jas sumaišo kelis pesticidus, o jų poveikį stebi bandymų laukuose nupurkšdami augalus.
„Šių tyrimų tikslas – aplinkos tausojimas bei mažesnis sunaudojamų preparatų kiekis. Jie vienas kitą papildo, todėl poveikis būna veiksmingesnis.
Lietuvoje, gamybiniuose laukuose, atliekame ir pritaikomuosius herbicidų, fungicidų mišinių efektyvumo ir fitotoksiškumo tyrimus. Pavyzdžiui, Labūnavoje bandymai buvo atliekami hibridinės „Dominator“ veislės rapsų pasėliuose bei žieminių kviečių „Etana“ stebimuose plotuose.
Pamatyti poveikį turėjo galimybę ir ūkininkai per birželio pabaigoje surengtas lauko dienas – „Grūdo kelias“ renginį“, – sakė dr. G.Pšibišauskienė.
Pasirenka tinkamiausius žemei
Ar ūkininkai, susirenkantys į lauko dienas, pasinaudoja gautomis žiniomis?
„Paprastai jie atvažiuoja pasiklausyti to, ką apie naujoves kalba mokslininkai ir konsultantai . Ir iš to, ką išgirsta, panaudoja gal 1–2 proc. informacijos.
Tai – natūralu, nes kiekvienas ūkininkas savo ūkiuose yra pritaikęs tam tikras technologijas, žino dirvožemio ypatybes, tad iš mokslininkų ir konsultantų kalbų atsirenka tai, kas jam geriausia – kas labiausiai gali pritikti.
Gali būti, kad pasėliams netiko koks nors fungicidas, tad, turėdamas informacijos, galės parinkti efektyvesnį. Toks ir yra bandymų tikslas – realiai parodyti, kokį poveikį pasėliams daro nauji produktai“, – paaiškino dr. Gabrielė.
Pavyzdžiui, šiuo metu pesticidai Lietuvoje yra registruojami nurodant ne minimalias, bet veiksmingas purškimo normas.
Pesticidų registracija užtrunka ne vienus metus, o konkretaus pesticido tyrimai paraleliai yra atliekami ir šalyse, kurios priklauso tai pačiai klimato zonai kaip ir Lietuva.
Tokiu būdu pritaikoma ir registruojama efektyvi tyrimų metais konkretaus produkto norma.
Dažnai greta registracinių pesticidų tyrimų yra atliekami ir pritaikomieji tyrimai, kurie tinka konkrečiai šaliai ar vietovei. Tokius pritaikomuosius tyrimus „Linas Agro“ atlieka Lietuvoje gamybiniuose laukuose.
Atsižvelgdamas į juos ūkininkas gali sumažinti ar padalinti pesticido leistiną kiekį ir efektyviai panaudoti herbicidą piktžolėms naikinti ar fungicidą nuo kenkėjų. Dažnai jau po pirmojo purškimo poveikis būna veiksmingas, ir antrąkart to daryti nė nebereikia.
„Prieš dešimtį metų mokiausi Danijoje, Aarhus universitete, ten tyriau herbicidų mažinimo galimybes konkrečioms piktžolėms.
Dabar Lietuvoje mes tai darome paruošdami herbicidų mišinius iš poros ar didesnio kiekio preparatų, ir taip vienu purškimu visas laukas pilnai išvalomas nuo piktžolių“, – paaiškino dr. G.Pšibišauskienė.
Dauguma tokių mišinių pritaikyti ir rudeniniam piktžolių naikinimui.
„Šiemet atliekame ir biostimuliatorių bandymus.
Šiuose bandymuose žieminių „Etana“ veislės kviečių lapai buvo apipurškiami mikroorganizmais, kuriems veikiant augalai iš dirvos geriau sugeria azotą.
Minėti preparatai bus lyginami ir su tokią pačią funkciją atliekančiais mikroorganizmais, kurie kviečių vegetacijos pradžioje buvo įterpti į dirvą.
Trečias bandymų variantas – mikroorganizmai buvo ir purškiami ant lapų, ir įterpti į dirvožemį.
Tad jų poveikio tikslesni duomenys bus gauti nukūlus kviečius – įvertinus derliaus gausą bei grūdų kokybę“, – paaiškino mokslininkė.
Parenka specialias veisles
Pasak pašnekovės, tvarumas augalininkystės ūkiuose pirmiausia prasideda nuo tinkamai pasirenkamų veislių.
Žemės ūkio augalų veislių selekcija yra susijusi su Europos Sąjungos strategija. Yra priimti tam tikri politiniai sprendimai, todėl su žemės ūkio augalų veislių atrinkimu dirba antrinė „Linas Agro Group“ įmonė „Dotnuva Seeds“.
„Galiu pateikti vieną iš daugelio pavyzdžių, – sakė dr. G. Pšibišauskienė. – „Dominator“ hibridinės veislės rapsai geba iš dirvožemio gerai įsisavinti azotą, todėl jiems reikia mažiau azoto trąšų.
Yra ir kitų hibridinių veislių rapsų bei kviečių, į kurias įterptas genas lemia tai, kad šie augalai maisto medžiagas geba pasiimti iš dirvožemio, vadinasi, jiems reikia gerokai mažesnio trąšų kiekio“.
Yra kuriamos veislės, tolerantiškos ligoms ir kenkėjams.
Lauko dienų „Grūdo kelio“ ekspozicijos laukuose Labūnavoje, „Dotnuva Seeds“ specialistai Sigitas Augas ir dr. Gintautas Cesevičius, privačiuose veislių atrinkimo bandymuose ūkininkams aprodė pasėtas 62 žieminių kviečių veisles ir jų linija, bei 37 žieminių rapsų veisles ir hibridus.
Jas pagal „Linas Agro“ agrotechnologijų skyriaus paruoštą auginimo ir ūkiui tinkamą technologiją užaugino Labūnavoje dirbantys agronomijos specialistai – bendrovės direktorius Simonas Greičius ir agronomas Julius Mikaliūnas.
Šias kolekcijas ūkininkai galėjo išvysti ir susipažinti per „Grūdo kelio“ lauko dienas, o tiems, kurie negalėjo į jas nuvykti, „Linas Agro“ rinkodaros specialistai sukūrė tvarų tam skirta leidinį.
