Siekiant išsaugoti vietinio maisto gamybos ir vartojimo tradicijas, Lietuvoje yra įteisinta ir remiama nacionalinė maisto kokybės sistema, pagal kurią užauginti ar pagaminti produktai ženklinami dviem ženklais: žalios spalvos „Nacionalinė kokybė Lietuva“ ir raudonos spalvos „Kokybė“. Šie žymėjimai gali būti suteikti tik ypatingos kokybės produktams.
Ūkininkai ir kiti nacionalinės maisto kokybės sistemos produktų (NKP) gamintojai gali kreiptis valstybės paramos savo veiklai ir nuo šių metų rugpjūčio 7 iki 25 d. teikti paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos šiai paramai gauti. Parama teikiama pagal Pagalbos kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai skatinti teikimo taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro. Priemonei finansuoti skirta 61 tūkst. eurų.
Kuo skiriasi šie ženklai?
Produktai ženklinami būtent šiais dviem ženklais: „Nacionalinė kokybė Lietuva“ ir „Kokybė“. Kuo jie skiriasi?
„Nacionalinė kokybė Lietuva“ ženklu žymimi sertifikuoti, aukštesnės nei įprastos kokybės maisto produktai, atitinkantys pagrindinius NKP specifikacijos reikalavimus. „Kokybė“ – ženklinami tie produktai, kurie atitinka ne tik pagrindinius, bet ir papildomus, dar aukštesnius, kiekvienoje NKP specifikacijoje atskirai išdėstytus kokybės, aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės reikalavimus.
Nacionalinės maisto kokybės sistemos produktus pamėgę vartotojai jau žino, kad prekyboje yra ženklais „Nacionalinė kokybė Lietuva“ ir „Kokybė“ pažymėtų sertifikuotų vaisių ir daržovių, kiaušinių, medaus ar paukštienos. Galima įsigyti ir sertifikuotos kiaulienos, žymimos ženklu „Kokybė“ bei šių metų naujienos – žalio karvių pieno, paženklinto „Nacionalinė kokybė Lietuva“ ženklu.
Kas kontroliuoja produktus?
Kadangi abiejų ženklų išskirtinis bruožas – ypatingai aukšta kokybė, jie produktams negali būti suteikiami be atitinkamos institucijos priežiūros.
Abiem ženklais pažymėti produktai yra kontroliuojami sertifikavimo institucijos. Šiuo metu teisė sertifikuoti ir prižiūrėti NKP auginimo, gamybos ir perdirbimo procesus suteikta VšĮ „Ekoagros“ ir UAB „Ekoliuks“.
Pagal sertifikavimo įstaigų pateiktus duomenis, 2022 m. pabaigoje buvo 339 galiojantys NKP sertifikatai, iš kurių 286 suteikti pagal vaisių ir daržovių specifikaciją, 48 – medaus, 2 – kiaušinių, 2 – paukštienos ir 1 – mėsos (kiauliena) specifikacijas.
Pastebima, kad šiemet NKP paukštienos ir kiaušinių gamintojų daugėja – sertifikuoti dar 2 nauji NKP kiaušinių ir net 6 NKP paukštienos gamintojai.
Nacionalinė maisto kokybės sistema apima 9 produktų grupes: bitininkystės, grūdų, mėsos, paukštienos, pieno produktai, vaisiai ir daržovės ir jų produktai, kiaušiniai, cukrinė konditerija ir šokoladas bei nealkoholiniai gėrimai, gira ir fermentuoti gėrimai.
Ką reikia žinoti ūkininkams ir gamintojams
Ūkininkai ir gamintojai, pasirinkę auginti, gaminti ar perdirbti produktus, juos tiekti rinkai ir ženklinti atitinkamais NKP ženklais, privalo vadovautis žemės ūkio ministro patvirtintomis atskirų maisto produktų grupių specifikacijomis.
Jei gamintojai nori gaminti maisto produktus, kuriems specifikacija dar nėra patvirtinta, gali parengti konkrečių produktų specifikacijas – jų reikalavimai turi būti ne žemesni nei numatyta NKP grupių specifikacijose, ir teikti jas ministerijai tvirtinti. Atkreiptinas dėmesys, kad paramą galima gauti ir naujoms specifikacijoms parengti.
Kuo ypatingi šie produktai
Kuo gi pasižymi NKP? Pirmiausia tai yra produktai, kurie išsiskiria natūralumu, maistingumu ir aplinkos tausojimu. Juos gaminant naudojami geriausi prieinami gamybos būdai ir aplinką tausojančios technologijos. Į tai vis daugiau vartotojų atkreipia dėmesį, rinkdamiesi maisto produktus. NKP pasižymi išskirtiniu skoniu, kvapu, išvaizda ir konsistencija, nes taikomi ekstensyvūs auginimo, gamybos bei maistingumą išsaugantys perdirbimo būdai. Jų sudėtyje yra didesnis biologiškai vertingų medžiagų kiekis, sumažinta energinė vertė, nenaudingų organizmui riebalų, sočiųjų riebalinių rūgščių, druskos, cukraus kiekis.
Be to, šie produktai yra šviežesni, nes pateikiami vartotojui per trumpesnį nei įprasta tos kategorijos produktams laikotarpį.
Šių produktų kokybei įtakos turi tai, kad NKP gamybos procese ribojamas mineralinių trąšų, pesticidų, vaistų naudojimo kiekis, dažnumas ir laikas, įgyvendinami paukščių auginimo be antibiotikų reikalavimai.
Auginant augalus naudojamas tik minimalus trąšų kiekis, būtinas visavertei vegetacijai, apskaičiuotas pagal dirvos tyrimo rezultatus bei maisto medžiagų balansą. O perdirbant tokius produktus nenaudojami sintetiniai maisto priedai (konservantai, saldikliai, aromato ir skonio stiprikliai, dažikliai).
Nustatyta griežta ženklinimo tvarka, kad vartotojai nebūtų suklaidinti dėl produkto atitikties nacionalinės maisto kokybės sistemos reikalavimams.
Etikečių su NKP ženklu pavyzdžius privaloma suderinti su sertifikavimo įstaiga prieš jų spausdinimą. NKP ženklas negali būti naudojamas taip, kad tretieji asmenys galėtų jį supainioti su komerciniu prekės ženklu, konkretų gamintoją nurodančiu ženklu ar bet kokiu kitu klaidinančiu būdu.
Kam teikiama parama?
Nuo šių metų rugpjūčio 7 iki 25 d. paramos gali kreiptis ūkininkai ir kiti nacionalinės maisto kokybės sistemos produktų gamintojai.
Pareiškėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie vykdo kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų pirminę gamybą ar kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų perdirbimą, išskyrus žuvininkystės ir akvakultūros produktus. Taip pat ir asociacijos ar pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, kurių nariai gamina pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintus produktus.
Kokios pagalbos galima tikėtis?
NKP produktų specifikacijų parengimo išlaidos yra finansuojamos 100 proc. Taip pat iš dalies atlyginamos kokybiško žemės ūkio ir maisto produkto etiketės ir (ar) prekinės pakuotės dizaino sukūrimo, prekinės pakuotės gamybos, etiketės spausdinimo išlaidos, sertifikavimo bei kontrolės išlaidos. Pagalbos dydis šioms išlaidoms labai mažoms įmonėms gali siekti iki 60 proc., kitoms įmonėms – iki 50 proc., neatskaičius tiesioginių mokesčių.
Be šios paramos NKP produktų gamintojai dar gali gauti paramą šių produktų populiarinimui ir realizavimui finansuoti.
