Lietuvos žemės ūkio strateginiame plane numato pokyčių: lauks Europos Komisijos pritarimo

Antrąjį Lietuvos žemės ūkio strateginio plano keitimą norima atlikti sausį, sako žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis. Tam, anot jo, per rudenį dėl norimų pokyčių būtina susitarti su Europos Komisija (EK).

Antrąjį Lietuvos žemės ūkio strateginio plano keitimą norima atlikti sausį.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Antrąjį Lietuvos žemės ūkio strateginio plano keitimą norima atlikti sausį.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lukas Juozapaitis

Aug 26, 2023, 11:58 AM, atnaujinta Aug 26, 2023, 11:59 AM

„Jau turime prikaupę arba tų kas nespėjo į pirmąjį keitimą, arba atsirado naujų. Antrąjį keitimą norime daryti sausio mėnesį, kadangi per metus galimas tik vienas keitimas“, – šį trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) sakė E. Giedraitis.

„Tačiau norint keitimą daryti sausį, labai svarbu yra jau susiderėti su EK šį rudenį, kad kuo greičiau praeitų tas laikotarpis – jie tris mėnesius turi derinimui. Norime tuos mėnesius atlikti iki pakeitimo“, – kalbėjo jis.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), įvertinusi pasėlių deklaravimo rezultatus, pirmąsias Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano korekcijas inicijavo liepos pabaigoje vykusiame ŽŪM kolegijos posėdyje.

Anot E. Giedraičio, pasiūlymais siekiama spręsti daugiamečių pievų ir ekologinių ūkių plotų mažėjimo problemas, populiarinti kraštovaizdžio elementų deklaravimą, užtikrinti gamybinių veiklų finansavimą.

„Visų pirma, daugiamečių pievų mažėjimas virš 5 proc. (ką draudžia reglamentas). Visur girdime ekologinio ūkininkavimo traukimąsi, o ambicija yra plotus padvigubinti.

Taip pat šiemet kraštovaizdžio elementai buvo nepopuliarūs. (...) Populiarios gamybinės veiklos, ko daugelis valstybių net neturi. Kadangi pas mus jos yra populiarios, trūksta pinigų“, – komitete kalbėjo viceministras.

E. Giedraičio teigimu, strateginio plano pakeitimais siekiama gerinti sąlygas ūkininkams atsižvelgiant į jų išsakomas pastabas, palyginimus su kaimyninėmis šalimis.

„Esmė – sąlygų pagerinimas arba, pamačius strateginius planus pas kaimynus, kad pas mus būtų taip pat gerai. Sulaukdavome priekaištų, kodėl ten yra taip, o pas mus yra kitaip“, – teigė viceministras.

„Visur stengiamės daryti palankius pakeitimus ūkininkams“, – akcentavo jis.

Rugpjūčio pabaigoje EK jau pateikė pastabas dėl pirmojo strateginio plano keitimo – sulaukusi Komisijos grįžtamojo ryšio, ŽŪM informavo, esą EK perspėjo nepritarianti mažinamoms ambicijoms aplinkosaugos srityje.

ŽŪM rugpjūčio pabaigoje pranešė, kad EK skeptiškai įvertino Lietuvos siūlymą įtraukti atsėliavimo (kai du metus iš eilės auginamas tas pats pasėlis toje pačioje vietoje) galimybę ne didesnėje nei 60 proc. ariamosios žemės ploto teritorijoje, taip pat – siūlymą priemonę „Melioracijos griovių tvarkymas“ priskirti prie aplinkosaugos priemonių.

Vis tik, teigiama, jog EK teigiamai įvertino ministerijos iniciatyvoms dėl daugiamečių pievų.

„Gaila, bet kai kuriems dalykams Komisija labai griežtai nepritaria. Aiškiai supratome, kad arba galime ilgai ginčytis ir nieko nepešti, arba reikia daryti kažkokius veiksmus. Gal palikti antram pakeitimui“, – EK pastabas trečiadienio KRK posėdyje komentavo E. Giedraitis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: bendrovės „Foxpay“ istorijoje – naujas posūkis