Noras tausoti aplinką
Nuo 2007 metų ekologiškai Kauno rajone ūkininkaujantis N.Dubnikovas teigia, kad jo apsisprendimą atsisakyti chemizuoto ūkio paskatino ir noras išsaugoti tai, ką sukūrė gamta: „Ten kur ūkininkauju, aš pats ir gyvenu. Susimąsčiau, kokia didelė vertybė gyventi tokioje nuostabioje aplinkoje, o būtent ekologinis ūkininkavimas leidžia tausojančiai naudotis gamtos dovanomis, nedarant jai žalos“.
Pašnekovo teigimu, ekologijos teikiama nauda dažnai suvokiama per siaurai – vien tik kaip sveikatai palankus maistas, nors tai apima ir biologinės įvairovės, kraštovaizdžio išsaugojimą, rūpestį gyvūnais – tarkim, ekologiškai auginama višta privalo turėti 4 kv.m. natūralios pievos laisvai judėti. Ekologiniam ūkiui privaloma sėjomaina užtikrina tvarų dirvožemio naudojimą, kuris nėra alinamas pilant sintetines trąšas, purškiant pesticidus, taip nuo taršos apsaugomi ir paviršiniai vandenys.
Kooperacija priartino prie vartotojų
N.Dubnikovo teigimu, prieš ketverius metus įsteigta žemės ūkio kooperatinė bendrovė BIO LEUA, šiandien kuria apčiuopiamą vertę tiek bendram tikslui susibūrusiems ūkininkams, tiek kokybiško maisto ieškantiems pirkėjams. Prekės ženklą „Rupūs miltai“ valdantis kooperatyvas siūlo itin platų ekologiškų maisto produktų asortimentą – nuo šviežios mėsos ir jos gaminių iki pieno, duonos, kiaušinių, bakalėjos ir šaldytų pusgaminių. Apsipirkti galima ne tik fizinėje parduotuvėje Kaune, bet ir internetu, adresu www.rupus.lt. „Džiaugiuosi, kad mūsų geografija plečiasi – dėl DPD fresh paslaugos pirkėjus nuo šiol galėsime pasiekti visoje Lietuvoje, taigi ekologiškas maistas dabar jau prieinamas kiekvienam“, – naujienomis dalinosi BIO LEUA vadovas.
Pasak N.Dubnikovo, būtent sutrumpinti tiekimo grandinę nuo ūkininko iki vartotojo ir buvo bene esminis kooperacijos tikslas, kuris šiandien sėkmingai realizuojamas. Ne mažiau svarbu, kad kuo daugiau ekologiškos produkcijos būtų perdirbama Lietuvoje, tam irgi pasitarnauja ūkininkų bendradarbiavimas. „Deja, šiandien vis dar labai daug eksportuojama žaliavos, daugiausia grūdų, į Vakarų Europą, suprantama, kad patys negamindami galutinio produkto, daug prarandame“, – apie neišnaudojamą ekonominį potencialą kalbėjo N.Dubnikovas.
Pašnekovo teigimu, kooperacija naudinga ir dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose: „Turiu pasidžiaugti, kad vis daugiau savivaldybių darželinukus, pradinukus ryžtasi maitinti ekologiškai, štai visai neseniai Vilniaus savivaldybė skelbė konkursą tiekti ekologiškus maisto produktus visoms ikimokyklinėms įstaigoms. Suprantama, kad pavieniai ūkininkai neturi pakankamų pajėgumų, o kooperatyvas gali atliepti net didžiųjų savivaldybių poreikius“.
N.Dubnikovo vertinimu, ekologiškas vaikų maitinimas itin prasminga investicija – tikėtina, kad vaikystėje susiformavę sveikatai palankios mitybos įpročiai išliks ir suaugus.
Taupyti kokybiško maisto sąskaita neapsimoka
Natūralu, ekologiniame ūkyje užauginta produkcija kainomis negali konkuruoti su chemizuotais ūkiais, tačiau dviejų vaikų mama Aistė Tautvydienė, teigia, kad ekologiški produktai verti kiekvieno išleisto cento: „Be „chemijos“ užaugintas maistas neabejotinai palankus sveikatai, nes jį valgydami gauname tik tai, ką vertingo mums dovanoja gamta. O kalbant apie gamtą, puikiai suprantame, kad jos resursai nėra begaliniai, todėl rinkdamiesi ekologišką maistą esame ramūs, kad jis užaugintas darnoje su aplinka“.
Pašnekovės teigimu, jai sutaupyti padeda atsakingas vartojimas: „Nešvaistome maisto – perkame būtent tiek, kiek reikia. Vadovaujamės principu: geriau pirksime mažiau, bet kokybiškų produktų“.
Mokyklinio amžiaus sūnų ir dukrą auginanti A.Tautvydienė palankiai vertina ir besikeičiantį švietimo įstaigų požiūrį: „Džiugu, kad ant vaikų stalo darželiuose, mokyklose vis dažniau atsiranda ekologiški maisto produktai – manau, nėra nieko svarbiau, kaip sveiki ir laimingi vaikai, todėl logiška, kad savivaldybės turi investuoti ne tik į trinkeles, bet ir į visų mūsų ateitį“.
Ekologiška produkcija yra ženklinama ES ekologinės gamybos logotipu (iš baltų žvaigždučių suformuotas medžio lapu žaliame fone) ir Lietuvos nacionaliniu ženklu su užrašu „Ekologinis žemės ūkis“. Tai reiškia, kad produktai yra sertifikuoti pagal ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
Viešinimo projekto rėmėjas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
