Grįžęs iš emigracijos pradėjo ūkininkauti
Ūkininkas Robertas Durša, vedinas ekoidėjų ir patriotizmo jausmų savo šaliai, grįžęs iš emigracijos Vokietijoje kartu su žmona pradėjo kurti ekologinį pienininkystės ūkį. „Po truputį pirkome žemių, karvių, technikos. Laikui bėgant viskas išsirutuliojo taip, kad šiandien laikome 30 karvių. Visas sintetines chemines medžiagas ūkyje pakeičiame natūraliomis priemonėmis, kad galėtume prisidėti prie ekogamybos“, – kalba kooperatyvo „EKO Žemaitija“ narys ir pirmininkas R.Durša.
Pasak jo, šiai dienai jei ūkis būtų neekologinis, išlikti rinkoje būtų gerokai lengviau – atsivertų kitos finansinės galimybės. „Ekologiški mineraliniai priedai, reikalingi palaikyti gyvulių sveikatai, gerokai brangesni. Taip pat turime atsisakyti ir papildomų ar modifikuotų pašarinių žaliavų – priedų, kurie leistų turėti didesnius primilžius bei didesnes pajamas“, – aiškina ūkininkas.
R.Durša atkreipia dėmesį į tai, kad vartotojas, pirkdamas ekologiškus produktus, apie tai nemąsto, nes trūksta žinių arba nenori papildomai gilintis. „Kai kainos kilo, ekologiško ir paprasto sūrio kaina buvo vienoda. Tarkime, jei sūrio, pagaminto iš neekologiško pieno kaina mažėtų, kooperatyvas jau nebegalėtų konkuruoti. Ekoproduktų gamybos sąnaudos tikrai aukštos – juk sūriui pagaminti neužtenka tik pieno, turime pirkti ir kitus ekologiškus produktus ir priedus“, – verslo užkulisiais dalinasi ekoūkio savininkas iš Žemaitijos.
Pirkėjas nori įsigyti ekoproduktą pigiau
R.Durša pastebi, kad vartotojai turi gausybę pasirinkimų, o esant menkam valstybės rėmimui, dažnas ekoūkio savininkas patiria veiklos nuostolių, kuriuos dalinai padengia gaunamos ekologinės išmokos iš valstybės, gyvulių pardavimai. „Mūsų ekologiško pieno produktų vartotojas yra vidutines pajamas gaunantis žmogus, kuriam rūpi jo sveikata. Įdomu tai, kad neretai daugiau uždirbantys žmonės puola skųstis, kad brangu“, – sako savo veiklai atsidavęs ūkininkas.
Jis pabrėžia, kad neretai metai metams nelygūs. „Kai rašome verslo planą penkerių metų laikotarpiui, ne viską galime įgyvendinti, tačiau kol kas noras stengtis yra net ir tokiomis nepalankiomis sąlygomis. Ne paslaptis ir tai, kad kyla minčių vėliau imtis kitokio pobūdžio veiklos ir pienininkystės ūkio idėjos atsisakyti“, – neslepia R.Durša.
Ekologiška produkcija – ir darželiuose
Kooperatyvas „EKO Žemaitija“, vienijantis apie 50 pieno statytojų, savo ekoprodukciją jau tiekia ir kelioms nedidelėms Lietuvos ugdymo įstaigoms. „Kartu išgyventi konkurencinėje kovoje lengviau, tik gaila, kad kooperatyvas, būdamas mažas, bet dar ir gaminantis ekologinę produkciją, dalyvaudamas viešųjų pirkimų konkursuose, negauna papildomų balų. Mat konkursų sąlygos tokios, kad šansus laimėti turi tik stambesnės įmonės“, – veiklos realybę dėsto jaunas vyras.
„Barjerai, norint įeiti į šį sektorių, tikrai dideli, sunku įvykdyti konkursų taisykles. Vis dėlto labai džiaugiamės, kad pavyko laimėti kelis konkursus ir vaikams galime pasiūlyti sveikesnį racioną“, – kalba R.Durša.
Jonavos lopšelio-darželio „Pakalnutė“ direktorė Simona Černiauskienė patikina, kad teikė paraišką „Paramai gauti už ekologiškų ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose“ Žemės ūkio ministerijai ir gavo finansavimą. „Su „EKO Žemaitija“ bendradarbiavimą pradėjome tik nuo šių metų rugsėjo. Labai džiaugiamės, kad galime integruoti ekologinį maitinimą į savo valgiaraščius. Pradėjus vaikus maitinti sveikiau, išties maistas tapo skanesnis, mažyliai ypač džiaugiasi skanesnėmis košėmis“, – pasakoja S.Černiauskienė.
Šiuo metu Jonavoje jau trys darželiai vaikus maitina ekologiškais maisto produktais.
Viešinimo projekto rėmėjas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
