Ūkininkai jaučiasi lyg loterijoje: mes įtraukti į savotišką eksperimentą

Vasaros pradžioje vykęs pasėlių deklaravimas tapo išbandymu ir ūkininkams, ir žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jis egzaminą išlaikė. Ar tikrai?

Žemės ūkio ministras K.Navickas džiaugiasi savo veiklos rezultatais, bet ūkininkai visiškai kitokios nuomonės.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Žemės ūkio ministras K.Navickas džiaugiasi savo veiklos rezultatais, bet ūkininkai visiškai kitokios nuomonės.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Vykęs pasėlių deklaravimas tapo išbandymu ir ūkininkams, ir žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vykęs pasėlių deklaravimas tapo išbandymu ir ūkininkams, ir žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vykęs pasėlių deklaravimas tapo išbandymu ir ūkininkams, ir žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vykęs pasėlių deklaravimas tapo išbandymu ir ūkininkams, ir žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vykęs pasėlių deklaravimas tapo išbandymu ir ūkininkams, ir žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vykęs pasėlių deklaravimas tapo išbandymu ir ūkininkams, ir žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2023-09-29 08:10

Ūkininkų ir opozicijos iš posto verčiamam žemės ūkio ministrui K.Navickui pavasarį I.Šimonytė iškėlė sąlygą – jo ateitis esą priklausys nuo pasėlių deklaravimo rezultatų.

Šį premjerės pareiškimą daugelis suprato kaip aiškią užuominą, kad ministerijoje bręsta ilgai laukti pokyčiai, nes pasėlių deklaravimas prasidėjo ypač chaotiškai – nei ūkininkai, nei valdininkai nebuvo pasiruošę naujovėms.

Vasarą I.Šimonytė pranešė, kad K.Navickas egzaminą išlaikė, nes „deklaravimo rezultatas yra neblogas, gal net geras“.

Tiesa, nežinia, kaip Vyriausybės vadovė išmatavo rezultatus. Mat dėl to užvirė nemenkas ginčas net tarp K.Navicko ir Europos Komisijos nario Virginijaus Sinkevičiaus.

Komisarui kibo į atlapus

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingam eurokomisarui ministras kibo į atlapus dėl kalbų apie Lietuvoje nykstantį ekologinį ūkininkavimą.

V.Sinkevičius kritikavo Lietuvoje vykdomą žemės ūkio politiką, kuri dėl netinkamai skirstomos paramos ir pernelyg didelio popierizmo neskatina ekologinių ūkių plėtros.

Pasak eurokomisaro, tikėtina, kad europinės lėšos patenka tik keliems ūkiams ar įmonėms, bet nepasiekia ekologiškai ūkininkaujančių žemdirbių.

K.Navickas su tuo nesutinka. Ministras raštu kreipėsi į komisarą, kad šis pagrįstų savo kaltinimus. V.Sinkevičius atkirto, kad tai yra būdas jį užtildyti, o skaičiai iškalbingi.

Žemės ūkio ministerija skelbia, kad ekologinių ūkių per metus šalyje sumažėjo 6 proc., o eurokomisaro duomenimis – net 18 procentų.

Kai kuriuose rajonuose, pavyzdžiui, Švenčionių, Trakų ar Kėdainių, ekologinis ūkininkavimas susitraukė dešimtis kartų. Tokius ūkius uždarę žemdirbiai sako, kad nemato ekologinio ūkininkavimo perspektyvų.

Reikalavimai supančiojo

Bet apie gresiantį bankrotą jau užsimena ir kiti šalies ūkininkai, kuriuos į neviltį stumia šiemet vykusio pasėlių deklaravimo naujovės.

Kai kurie „Lietuvos ryto“ kalbinti ūkininkai tvirtino, kad naujausi ministerijos reikalavimai jiems visiškai surišo rankas, ir svarstė, jog ilgainiui gali būti nenaudinga siekti europinės paramos.

Kita vertus, be jos Lietuvos ūkiai taptų nekonkurencingi.

Šiemet ūkininkai, norėdami gauti didesnes nei bazinės išmokas, turėjo pasirinkti ekoschemas, kurios susideda iš mažiausiai dviejų gamybinių ir vienos negamybinės ekologinės sistemos ar negamybinės veiklos.

Ūkininkai skundžiasi, kad 5 procentai žemės plotų turėjo skirti negamybinei veiklai, tai yra dirbamą žemę paversti žaliuoju pūdymu. Dėl to buvo užauginta mažiau produkcijos, o tai reiškia ir mažesnes pajamas.

Kai kuriais skaičiavimais, negautos pajamos gali siekti apie 100 mln. eurų.

Žemdirbiams galvas susuko ir nauji sėjomainos reikalavimai. Kitaip nei daugelyje Europos Sąjungos šalių, Lietuvoje atsirado papildomų sąlygų, pavyzdžiui, negalima po kviečių iš karto sėti tos pačios kultūros, o posėlį būtina išlaikyti šešias ar aštuonias savaites.

Pasijuto lyg loterijoje

Šakių rajono ūkininko Dariaus Ufarto teigimu, dėl to šį rudenį žieminių kviečių sėją jis galės pradėti tik apie spalio vidurį. Tokios vėlyvos sėjos ūkininkas sako dar neturėjęs.

Tai, anot D.Ufarto, bus gana rizikingas eksperimentas, nes anksčiau šiuos darbus jis baigdavo rugsėjį: „Tik pavasarį bus matyti, kas iš to išeis.

Gali būti, kad vėlai pasėti kviečiai neperžiemos. Be to, yra rizika, kad subjurs orai ir iš viso nebus galima išvažiuoti į laukus.

Taigi gali net nepasėti to, ką esi suplanavęs.“

Šiemet ūkininkų planai dėl naujų deklaravimo taisyklių keitėsi daugybę kartų.

„Buvo ir tokių atvejų, kai pirmieji pasėlius deklaravę ūkininkai vėliau turėjo iš naujo pildyti deklaracijas, nes pasikeitė taisyklės. Nemanau, kad teisinga tai daryti jau prasidėjus lenktynėms.

Be to, dėl ypač sunkiai prognozuojamo klimato labai sudėtinga net ketveriems metams į priekį numatyti, kokias kultūras konkrečiame plote geriau sėti. Tai, ką suplanuoji popieriuose, nebūtinai atsitinka gyvenime ar gamtoje“, – kalbėjo žemdirbys.

D.Ufarto teigimu, šiemet vykęs pasėlių deklaravimas buvo tarsi loterija, kai nežinai, kuo tai baigsis: „Mes įtraukti į savotišką eksperimentą, kurio rezultatai paaiškės vėliau.

Niekas iš ūkininkų nežino, kokias išmokas gaus, todėl sunku ką nors planuoti iš anksto. Buvo žadama viena, bet, panašu, kad išmokos bus mažesnės, nei tikėtasi.“

Kai kas numoja ranka

Šakių rajono žemdirbys perspėjo, kad sumažėjus žieminių kviečių plotams nukentės ne tik ūkininkai, bet ir kiti verslai – ir logistika, ir grūdų supirkėjai, ir perpardavinėtojai.

„Gauti paramą tampa vis sunkiau. Negaliu sakyti, kad posėlis nėra naudingas dirvai. Bet ar jis duos naudos, jeigu ūkis bankrutuos?

Ūkininkai ir patys suinteresuoti gerinti savo dirbamą žemę, bet sėjomaina turi vykti ne vien tik pagal valdininkų braižomas schemas, bet ir atsižvelgiant į labai konkrečias situacijas.

Pasekmes galime pajusti po kelerių metų. Jau pastebiu, kad ypač sunkiai prie naujos tvarkos prisitaiko vyresnių žmonių ūkiai. Dalis jų, nesuprasdami, kaip tinkamai deklaruoti, numoja į viską ranka arba siekia gauti tik bazinę paramą.

Ji gerokai mažesnė ir todėl jiems bus sunku konkuruoti su pažangiais ūkiais, kurie taiko įvairias naujoves. Todėl mažieji ūkiai užges, juos suvalgys stambieji“, – kalbėjo D.Ufartas.

Naujovėms nepasiruošta

Skirtingai nei premjerė, už vykusį deklaravimą gero pažymio K.Navickui nerašytų ir Mažeikių rajono ūkininkas Audrius Vanagas. Jis vykusį procesą irgi vadino itin chaotišku.

„Pasėlių deklaravimo naujovėms nebuvo tinkamai pasiruošta, padaryta daug klaidų. Kai kurie ūkininkai, norintys atitikti naujus reikalavimus, net buvo priversti ardyti pasėlius.

Lietuva nuėjo pačiu griežčiausiu keliu, prisiimdama įsipareigojimų, kokių kitos šalys neturi. Popieriuje viskas gražu, bet įgyvendinti juos sudėtinga.

Susidaro įspūdis, jog naujomis taisyklėmis kuriamos tokios sąlygos, kad ūkininkavimas taptų nepatogus, o dalis ūkininkų galbūt atsisakytų paramos.

Didžiausias trūkumas, kad žadėtos paramos visiems ūkiams neužteks. Gali būti, kad ji bus trečdaliu mažesnė. Taigi ministerija neatliko namų darbų ir apsiskaičiavo planuodama būsimas lėšas“, – „Lietuvos rytui“ sakė A.Vanagas.

Mato ir kitą kelią

Optimistiškiau nusiteikęs Pasvalio rajone ūkininkaujantis Aurimas Garlauskas. Anot jo, ūkininkus gąsdino pokyčių baimė, bet dangus esą nesugriuvo.

Ūkininkas svarstė, kad trūkumų būta, todėl žiemą, jeigu K.Navickas išsaugos postą, turės ką veikti.

A.Garlauskas pritarė, kad ūkininkams gali atrodyti, jog kai kur trūko logikos, bet esą svarbu, kad būtų gerai ne vien tik jiems: „Teisybė yra kažkur per vidurį. Abi pusės turi būti patenkintos vienodai.“

Vis dėlto ir pasvalietis sutiko, kad deklaravimas kėlė nemažai įtampos, kartais – visiškai be reikalo.

„Griuvo įprastos sėjomainos, griuvo įpročiai. Paprastai rugsėjo pabaigoje žiemkenčių sėja jau būna pasibaigusi, o dabar dideli žemės plotai dar neužsėti. Gali būti, kad juos pavyks užsėti ne pačiu geriausiu laiku.

Žaliasis kursas užprogramuoja mažesnį derlingumą ir mažiau pajamų. Jeigu toks ir yra tikslas, tai link jo einama gana sėkmingai.

Mes žemes arba esame nusipirkę, arba nuomojamės, mokame mokesčius, o dabar turime paversti jas žaliuoju pūdymu. Tai – tiesioginis kenkimas žemės ūkiui.

Galime laikytis sėjomainos, mažinti trąšų naudojimą. Bet dėl išmokų dirbtinai stabdyti dalies dirbamos žemės naudojimą visiška nesąmonė“, – pabrėžė A.Garlauskas.

Valdininkai mato kitaip

Ūkininkauti šią vasarą vėl sugrįžęs buvęs premjerės patarėjas Ignas Jankauskas kaip tik šią savaitę pradėjo žieminių kviečių sėją.

Su K.Navicku konfliktavusį ūkininką gerokai prajuokino premjerės ir ministro kalbos apie sėkmingą pasėlių deklaravimą: „Aišku, nelygu iš kieno pusės vertinsi. Jei iš valdininkų, turbūt tie rezultatai nėra blogi, nes paraiškos pateiktos, laiku atsakyta į laiškus, daug konsultacijų suteikta ir telefonų linijos veikė, neužlūžo.“

Tuo metu, anot I.Jankausko, žemdirbių supratimas apie pasėlių deklaravimo rezultatus gali būti visiškai kitoks: „Jiems šiemet teko atlikti daug daugiau veiksmų, o rezultatas gali būti arba toks kaip pernai, arba prastesnis – gautos išmokos jų turbūt nepradžiugins.“

Pašnekovo aiškinimu, ūkininkams reikėjo daug laiko praleisti prie popierių, tris ar keturis kartus keisti sėjomainos planus ir dar žiūrėti, ar pavyks viską spėti atlikti laiku, nes datų daug ir jos nebūtinai derėjo su gamtos ciklais.

Grįžtame į senus laikus?

Seimo Ekonomikos komiteto vadovas konservatorius Kazys Starkevičius mano, kad tik pavasarį paaiškės, ar ne per anksti K.Navickas ir I.Šimonytė džiaugėsi pasėlių deklaravimo rezultatais. Bet politikas linkęs pritarti žemdirbiams, kurie žeria kritiką valdžiai.

„Ūkininkai ne dėl gamtos kaprizų, o dėl valdžios sukurtų nelogiškų taisyklių vis dar negali visko pasėti. Sėja dirbtinai sustabdyta ir jie tik spalį vėl galės dirbti laukuose.

Nežinia, kokį derlių duos spalį pasėti žiemkenčiai. Net neaišku, ar prasidėjus lietui ūkininkai galės išvažiuoti į laukus.

Mes dabar einame prieš gamtą, panašiai kaip sovietiniais kolūkių laikais, kai nurodymai, ką ir kada sėti, kada pjauti ir kokį derlių nuimti, būdavo gaunami iš partijos.

Tiesa, ir anuomet buvo bandoma gudrauti. Pavyzdžiui, šalia kelio buvo sodinami kukurūzai, o už jų sėjami dobilai.

Taip siekta išsaugoti mūsų ūkininkavimo tradicijas. Manau, kad ir mes neturėtume nuo jų visiškai nusigręžti“, – „Lietuvos rytui“ sakė K.Starkevičius.

Tiesiai paklaustas, ar K.Navickas išlaikė egzaminą ir pagrįstai džiaugiasi deklaravimo rezultatais, Seimo komiteto pirmininkas pareiškė manąs, kad ministras išsikėlė pernelyg sunkią užduotį.

„Gamta yra gamta. Sakoma, kad spalį sėja tik nevykėliai. Duok Dieve, kad gamta jiems padėtų ir būtų tinkamos sąlygos“, – apibendrino ir pats ūkininkaujantis, bet sėjos nebaigęs K.Starkevičius.

Ministerija didelių bėdų nemato

Žemės ūkio ministras K.Navickas vasarą pranešė, kad ūkininkai esą aktyviai rinkosi klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas ekologines sistemas.

Ministerijos vertinimu, planuojamas lėšų poreikis joms gali siekti beveik trečdalį bendros tiesioginėms išmokoms skiriamos sumos. Paraiškų paramai gauti buvo pateikta beveik tiek pat kaip ir pernai.

Tiesa, K.Navickas nerimavo, kad mažėja daugiamečių pievų plotai. Dėl to esą gali nepavykti įvykdyti įsipareigojimų Europos Komisijai.

„Turi būti tobulinami ir kai kurie techniniai deklaravimo rezultatai“, – pripažino ministras, nematantis tokių didelių bėdų, apie kurias garsiai šaukia ūkininkai.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.