Stiprėjant „žaliojo smegenų plovimo“ tendencijai, apsaugoti gali produktų sertifikavimas

„Žaliojo smegenų plovimo“ (angl. greenwashing) terminas vartojamas apibrėžti strategiją, kurios tikslas – sąmoningai klaidinti vartotojus per dirbtinai sukurtą vaizduojamą dėmesį ir įsipareigojimą tvarumui. Šioje vietoje svarbų vaidmenį atlieka ekologinės gamybos būdu arba pagal Nacionalinės maisto kokybės (NKP) sistemos reikalavimus užaugintų ir pagamintų produktų sertifikavimas.

Nacionalinės maisto kokybės produktai žymimi dviem ženklais, nes nuo 2022 m. atnaujintos nacionalinės maisto kokybės sistemos taisyklėse, kuriose tai numatyta.
Nacionalinės maisto kokybės produktai žymimi dviem ženklais, nes nuo 2022 m. atnaujintos nacionalinės maisto kokybės sistemos taisyklėse, kuriose tai numatyta.
VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė.
VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė.
Nacionalinės maisto kokybės produktai žymimi dviem ženklais, nes nuo 2022 m. atnaujintos nacionalinės maisto kokybės sistemos taisyklėse, kuriose tai numatyta.
Nacionalinės maisto kokybės produktai žymimi dviem ženklais, nes nuo 2022 m. atnaujintos nacionalinės maisto kokybės sistemos taisyklėse, kuriose tai numatyta.
Vilniaus paukštyno Kokybės kontrolės tarnybos vadovė Skirmantė Sokolovskienė.
Vilniaus paukštyno Kokybės kontrolės tarnybos vadovė Skirmantė Sokolovskienė.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Oct 6, 2023, 10:00 AM

„Pagal įvairiose šalyse atliekamas vartotojų apklausas ir nuomonės tyrimus, viena ryškiausių pastarojo meto vartojimo tendencijų – didėjantis vartotojo sąmoningumas renkantis maisto produktus. Sveikatos aspektas – itin aktuali vartojimo tendencija, dar labiau išryškėjusi po Covid-19 pandemijos. Taip pat klimato kaitos ir kitų aplinkos problemų kontekste auga atsakingumas ir aplinkosaugos atžvilgiu. Taigi tvarumas, produkto kilmė, pagaminimo būdai turi vis daugiau įtakos renkantis maisto produktus“, – tikina sertifikavimą atliekančios VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė.

Tačiau, anot įmonės atstovės, vartotojui teikiant prioritetą sveikesnėms, ekologiškesnėms ir kokybiškesnėms maisto alternatyvoms, kartu stiprėja ir vadinamojo „žaliojo smegenų plovimo“ tendencija, kai vartotojui suteikiama informacija, kuri nėra nei teisinga, nei įrodyta, nei pagrįsta arba pateikta neaiškiai, dėl to susidaro klaidinantis įspūdis, kad produktai yra ekologiškesni, sveikesni, kokybiškesni ar tvaresni už kitus. Dėl to Europos Komisija yra nutarusi, jog galės gyvuoti tik tos maisto kokybės sistemos, kurios bus reglamentuotos specialaus ženklinimo.

„Vartotojams vertėtų rinktis sertifikuotus ir specialiais ženklais paženklintus produktus, nes sertifikatai ir ženklai – tai garantija, kad produktas tikrai yra toks, koks yra pristatomas, tarkime, pagamintas ekologinės gamybos būdu arba pagal NKP sistemos reikalavimus“, – tikina pašnekovė.

Aukščiausi standartai

Paklausta, kodėl vartotojui naudinga rinktis vištieną, pagamintą pagal NKP reikalavimus ir žymimą ženklu „Nacionalinė kokybė Lietuva“, Vilniaus paukštyno Kokybės kontrolės tarnybos vadovė Skirmantė Sokolovskienė teigia, jog šių produktų sudėtis yra natūralesnė, sveikesnė ir palankesnė vartotojui.

S.Sokolovskienė pažymi, kad svarbu ir tai, jog „Nacionalinė kokybė Lietuva“ ženklu žymima vištiena ir vištienos produktai bei jų gamybos procesai yra sertifikuoti ir kontroliuojami kiekviename etape nuo pat paukščių auginimo. Tai užtikrina, kad gaminant produktus pagal NKP sistemą laikomasi aukščiausių standartų. Taip pat produktai turi būti užauginti ir pagaminti Lietuvoje, todėl vartotojus jie pasieks šviežesni dėl trumpesnės tiekimo grandinės.

Užauginta be antibiotikų

Vienas esminių šiuo ženklu žymimų vištienos produktų išskirtinumų – tai, kad vištienos produktai, pažymėti ženklu „Nacionalinė kokybė Lietuva“, pagaminti iš be antibiotikų užaugintos mėsinių viščiukų. Tai reiškia, kad visą auginimo laikotarpį paukščiai nė karto nesirgo ir nebuvo gydyti antibiotikais. Tai užtikrina taikomi aukštesni gyvūnų gerovės standartai, specialus mėsinių viščiukų auginimo būdas, tinkamas mikroklimato palaikymas bei kraiko ir lesalo kokybė.

„Paukščiams suteikiamos tokios augimo sąlygos, kad natūraliai būtų stiprinamas jų imunitetas ir dėl to jiems nereikia antibiotikų. O tai galiausiai vertinga galutinio produkto vartotojui. Visas pasaulis šiuo metu kovoja su didėjančiu atsparumu antibiotikams. Nors mėsoje iki skerdimo antibiotikų nebelieka, joje gali likti dėl jų poveikio atsiradusių antibiotikams atsparių bakterijų. Šios, patekusios į organizmą, gali sukelti susirgimą, kurio gydymui daugelis antibiotikų bus neefektyvūs. Be to, gyvulininkystėje naudojami farmaciniai preparatai gali su mėšlu ar srutomis patekti į dirvožemį, o iš jo – ir daržoves, vaisius ir grūdus, taip pat ir į pieno produktus. Taigi, šių vaistų naudojimas gali paveikti net ir nevalgančius mėsos ar kitų gyvulinių produktų žmones“, – aiškina ekspertė.

Užtikrintas produktų saugumas

Kalbėdama apie kitus NKP sistemos keliamus reikalavimus, kokybės ekspertė išskiria ir atsekamumo užtikrinimą. „Gamintojas, vystydamas gamybos grandinę nuo lauko iki stalo tai gali lengvai užtikrinti, nes kontroliuoja kiekvieną žingsnį. Mūsų atveju – nuo to, kad patys gaminamės lesalą pačių auginamiems paukščiams iki pat produktų pristatymo į prekybos vietas. Kiekvienoje šios grandinės dalyje keliame aukščiausius kokybės ir maisto saugos reikalavimus. Būtent atsekamumas ir leidžia vartotojams būti ramiems dėl šiuo ženklu pažymėtos vištienos saugumo, kadangi atliekama griežta kontrolė ir dėl salmonelės serotipų, siekiant užkirsti jiems kelią kiekviename gamybos etape“, – pažymi Vilniaus paukštyno atstovė.

Sveikatai palankesnė sudėtis

Ji taip pat vardija ir kitus NKP produktų išskirtinumus, kurie leidžia vartotojams pateikti sveikatai palankesnius vištienos produktus.

„Nacionalinė kokybė Lietuva“ ženklu pažymėti vištienos produktai turi būti pagaminti tik iš A klasės žaliavos, kuri atitinka tam tikrus šviežumo, tekstūros, kvapo ir kitus šiai klasei priskiriamus požymius. Produktai savo sudėtyje negali turėti GMO, juose negali būti aromato ir skonio stipriklių bei dažiklių, vištienos pusgaminių gamyboje negali būti naudojama mechaniškai atskirta mėsa ir užpildai bei baltyminiai mėsos pakaitalai, vištienos gaminiai turi atitikti aukščiausios rūšies reikalavimus.

Atpažinti sertifikuotus produktus – lengva

„Sertifikuoti produktai lengvai atpažįstami pagal ženklinimą. Tik matomas ženkliukas ar simbolis gali patvirtinti, kad produktas yra iš kontroliuojamo ūkio ar įmonės, kurie įsipareigojo laikytis atitinkamai maisto kokybės sistemai keliamų reikalavimų“, – tikina V.Lukšienė.

Įmonės atstovė teigia, kad visoje Europos Sąjungoje taikomas vienodas ekologiškų produktų ženklinimas: „Pirkėjui, norinčiam sertifikuoto ekologiško produkto, pirmiausia reikėtų įsidėmėti bent jau vieną pagrindinį ženklą – ES ekologinės gamybos logotipą – žalią stačiakampį su lapu iš baltų žvaigždučių. Lietuvoje dar turime ir nacionalinį ženklą „Ekologinis žemės ūkis“. Ženklelio apačioje būna ir kodas – tai sertifikatą išdavusios įstaigos kodas, kuris suteiktas kiekvienos valstybės ES narės sertifikavimo įstaigai. Tad jei tai Lietuvoje sertifikuota VšĮ „Ekoagros“, bus pažymėta „LT-eko-001“.

Nacionalinės maisto kokybės produktai žymimi dviem ženklais, nes nuo 2022 m. atnaujintos nacionalinės maisto kokybės sistemos taisyklėse, kuriose tai numatyta. Tai pirkėjams jau gerai pažįstamas raudonas ženklas „Kokybė“ arba dar palyginti naujas ženklas su nacionaliniu trispalvės motyvu – „Nacionalinė kokybė Lietuva“. Su pastaruoju ženklu parduotuvių lentynose galima rasti vištienos ir jos gaminių.

„Norint produktus ženklinti ekologinės gamybos ženklais reikia būti sertifikavus ekologinę gamybą. O minėtais nacionalinės maisto kokybės ženklais žymimi pagal šią sistemą sertifikuoti produktai. Ar konkretus dominantis produktas turi sertifikatą, dar visada papildomai galima pasitikrinti ir VšĮ „Ekoagros“ interneto svetainėje www.ekoagros.lt paspaudus mygtuką „Sertifikatų paieška“, – dalijasi įmonės atstovė.

Projektą remia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.