Pasak jo, šioms priemonėms buvo numatytas nepakankamas finansavimas.
„Tik 3 ekoschemos susilaukė didžiulio žemdirbių palaikymo. Absoliuti dauguma iš jų buvo praktiškai ignoruotos“, – penktadienį Seime vykstančioje Kaimo sueigoje sakė E. Pranauskas.
Pasak jo, populiarios tarp ūkininkų buvo tarpinių pasėlių (139 Eur/ha išmoka), neariminės technologijos (67 Eur/ha) ir augalų kaitos (57 Eur/ha) ekoschemos. Jų populiarumas, ūkininkų atstovo teigimu, buvo atitinkamai 1,8, 2,6 ir 2,2 karto populiaresnės nei numatyta Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginiame plane.
Tuo metu kai kurios ekoschemos, pavyzdžiui, skirtos eroduotos žemės keitimui, kraštovaizdžio elementų priežiūrai ar ekstensyvių šlapynių tvarkymui sulaukė atitinkamai 20,5, 14,4 ir 6,6 karto mažiau pareiškėjų nei prognozavo Žemės ūkio ministerija.
Anot E. Pranausko, bazinė išmoka ūkininkams Lietuvoje yra viena mažiausių Europos Sąjungoje ir bus mažesnė nei prognozuojama: „Lietuvos ūkininkams mokama bazinė išmoka yra ES sąrašo gale ir tik truputį didesnė už pusę ES vidurkio. Šiemet ji sieks ne garsiai pažadėtus 82 eurus už hektarą, o tik 76.“
„Todėl ekoschemų išmokos Lietuvoje yra ypač svarbios – nes padidintų plotinių išmokų sumą ir pritrauktų ją prie ES vidurkio“, – akcentavo LŽŪBA prezidentas.
Jo teigimu, šioms 3 patrauklioms ekologinio ūkininkavimo priemonėms trūksta finansavimo.
„Populiariausioms ir pasiteisinusioms gamybinėms ekoschemoms buvo numatyta skirti per mažai lėšų. Apie tai ministerija buvo įspėta iš anksto ir ne vieną kartą. Tačiau žemdirbių pastangos veikti klimatui ir aplinkai naudingose gamybos srityse buvo nuvertintos“, – kalbėjo E. Pranauskas.
Pasak jo, Lietuvoje ekoschemų daugiausia visoje Bendrijoje – 16.
„Ministerija net ir įvertindama, kad ekoschemų rėmimui turi mažiausią lėšų krepšelį lyginant su kitomis ES narėmis, prigamino rekordinį jų skaičių“, – teigė E. Pranauskas.
ELTA primena, kad sulig naujuoju Lietuvos žemės ūkio strateginiu planu, nuo šių metų neliko žalinimo išmokos. Vietoje to, ūkininkai gali pasididinti tiesiogines išmokas dalyvaudami vienoje iš klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingų sistemų – ekoschemų.
Pasibaigus pasėlių deklaravimui Žemės ūkio ministerija komentavo, jog pareiškėjai aktyviai dalyvavo ekoschemų veiklose, esą lėšų poreikis ekologinėms sistemoms gali siekti apie 33,1 proc. bendros tiesioginių išmokų sumos.
