Atsiperkanti investicija į sveikatą
Nėra abejonių, kad ekologiškais pašarais maitinamų, be hormonų auginamų, laisvai besiganančių galvijų mėsa išsiskiria itin aukšta maistine verte. „Džiugu, kad atsiranda vis daugiau savo vaikų sveikata besirūpinančių šeimų, kurios supranta ekologiškos mitybos naudą. Taip pat matome, kad kai kurios savivaldybės pradeda atsakingai žiūrėti į darželinukų, pradinukų mitybą – ilgus metus dominavęs prioritetas nupirkti kuo pigiau, pamažu keičiasi“, – apie teigiamų tendencijų pradžią kalbėjo A.Dubnikovas.
Vis tik, pasak N.Griciaus, neišnaudoto potencialo viešajame sektoriuje dar labai daug: „Manau, kad ir švietimo įstaigos, ir ligoninės, kariuomenė galėtų kur kas daugiau dėmesio skirti ekologiškam maistui. Taip, jis negali konkuruoti kaina, bet neabejoju, kad tai atsiperkančios investicijos – kurdami sveikesnę visuomenę sumažintume išlaidas medicinai, žmonės būtų darbingesni, produktyvesni.“
Ekologiškas ar „iš kaimo?“
Pašnekovai sutartinai tvirtina, kad ekologinis ūkininkavimas – griežtai reglamentuotas ir atsakingų institucijų kontroliuojamas procesas visoje grandinėje nuo ūkininko lauko iki vartotojo stalo. Pesticidų, cheminių sintetinių trąšų, hormonų, sintetinių priedų naudojimas draudžiamas, be to, ekologiškai laikomų galvijų auginimo sąlygos nepalyginamai palankesnės gyvūnų gerovei – vasarą jie laisvai ganosi aptvaruose, net žiemą turi galimybę išeiti į lauką, tvartuose privaloma užtikrinti natūralią dienos šviesą. Tad matydamas ekologiškai paženklintą sertifikuotą produkciją, pirkėjas gali būti tikras, kad valgo mėsą be pesticidų likučių, hormonų, antibiotikų, sintetinių priedų. Kas kita, kai susigundoma etiketėmis „iš kaimo“, „natūralus“ ir pan. „Žinoma, iš kaimo geriau, nei užauginta laboratorijoje, tačiau su ekologija, tai nieko bendro neturi“, – apie marketinginius gamintojų triukus kalbėjo A.Dubnikovas.
Jam antrino ir N.Gricius: „Dažnai girdime žmones kalbant: aš labai rūpinuosi sveikata, todėl perku produktus tik iš močiutės kaime. Bet jų kokybė – jau tik pasitikėjimo klausimas, jokių garantijų, kad perkate maistą „be chemijos“ nėra, todėl, norėdami išties maitintis sveikai, ieškokite ekologiškai sertifikuotų produktų.“
Ieškantys tikro, sertifikuoto ekologiško produkto, turi ant pakuotės Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipo – iš baltų žvaigždučių suformuoto medžio lapo žaliame fone. Ekologiški produktai taip pat žymimi ir Lietuvos nacionaliniu ženklu (užrašu „Ekologinis žemės ūkis“). Šie ženklai reiškia, kad produkcija sertifikuota remiantis ekologinę gamybą reglamentuojančiais teisės aktais.
Kooperacija – tiesus kelias pas vartotoją
Abiejų ūkių atstovai priklauso ekologinius ūkius vienijančiai žemės ūkio kooperatinei bendrovei BIO LEUA. „Labai džiaugiuosi šia partneryste – išvengiame tarpininkų ir taip sutrumpiname tiekimo grandinę“, – kalbėjom N.Gricius. Prekės ženklą „Rupūs miltai“ valdantis kooperatyvas turi parduotuvę Kaune, taip pat prekiauja internetu, adresu www.rupus.lt. Iš gausaus asortimento pasirinkus norimus produktus, DPD fresh paslaugos pagalba jie bus pristatyti visoje Lietuvoje. O pasirinkti išties yra iš ko: nuo šviežios mėsos, pieno produktų, duonos gaminių iki bakalėjos ir šaldytų pusgaminių.
„Kooperacija naudinga ir atliepiant viešojo sektoriaus poreikius – pavieniai ūkininkai nėra pajėgūs užtikrinti ekologiškų produktų tiekimo dešimtims darželių, o bendromis jėgomis galime sėkmingai dalyvauti net didžiųjų miestų skelbiamuose konkursuose“, – kalbėjo Kauno rajone ūkininkaujantis A.Dubnikovas.
Apibendrindami pokalbį, pašnekovai teigė esantys tvirti savo apsisprendime, nes ekologinis ūkininkavimas – tai ne tik sveikatai naudingas maistas, gyvūnų gerovė, bet ir aplinkos tausojimas, nuostabios Lietuvos gamtos išsaugojimas. Ir nors, lyginant su cheminiais ūkiais, iššūkių netrūksta, kalbinti vyrai pasiruošę ir toliau tvirtai žengti ekologijos keliu. „Kas, jei ne mes“, – reziumavo jaunasis ūkininkas A.Dubnikovas.
Projekto rėmėjas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
