Sausio 8 d. su ŽŪT susitikusi Ingrida Šimonytė rašte šiai ūkininkų organizacijai tikina apgailestaujanti dėl sprendimo protestą tęsti, tačiau pažymi, kad dėl svarbiausių reikalavimų susitarti pavyko.
„Susitarėme dėl konkrečių terminų keliamų reikalavimų sprendimams rasti“, – rašoma Vyriausybės kanceliarijos penktadienį žurnalistams atsiųstame I. Šimonytės rašte ŽŪT.
„Dėl vandens apsaugos juostų ir zonų – iki 2024 m. sausio pabaigos, o pasiūlymus dėl žymėtojo dyzelino panaudojimo ir akcizo naftoms dujoms ir dujiniams angliavandeniliams dydžio parengti Seimo pavasario sesijai. Dėl daugiamečių pievų, kuri yra praeities problema, sutarėme dirbti kartu derindami pozicijas, kadangi sprendimas priklauso ir nuo EK (Europos Komisijos – ELTA) pozicijos“, – teigiama jame.
Praeitos savaitės pirmadienį ūkininkai, ŽŪT iniciatyva, visoje Lietuvoje degino laužus, taip protestuodami prieš esamą žemės ūkio politiką.
Nors po susitikimo ŽŪT pirmininkas Ignas Hofmanas pokalbį su premjere pavadino konstruktyviu, taryba vis tik nusprendė protestuoti toliau ir sausio 23–26 dienomis žemės ūkio technika vykti į Vilnių, prie Vyriausybės.
Ūkininkai kritikuoja daugiamečių pievų atstatymo tvarką, kuro akcizo padidinimo, ūkininkams nepalankios saugomų teritorijų plėtros, akcentuoti, jog dar nesibaigė vadinamoji pieno krizė. Be kita ko, pabrėžiama, esą per Lietuvą gabenami rusiškos kilmės grūdai.
Rašte ŽŪT I. Šimonytė ūkininkų reikalavimus pakomentuoja atskirai.
Premjerė patikina, kad daugiamečių pievų atkūrimo problemą Žemės ūkio ministerija šiuo metu sprendžia kartu su EK, siekiant „išspręsti šią problemą ir sumažinti galimą neigiamą poveikį ūkininkams“.
Rašte teigiama, kad žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas klausimą antradienį aptars su žemės ūkio eurokomisaru Januszu Wojciechowskiu. Su juo praeitą savaitę susitiko prievole atkurti daugiametes pievas nepatenkintų ūkininkų delegacija. I. Šimonytės teigimu, Vyriausybė apie susitikimą informuota nebuvo.
Tuo metu nuo šių metų įsigalioję didesni akcizai suskystintosioms naftos dujoms ir dyzelinui, pasak I. Šimonytės, nebuvo „staigūs ar netikėti“ pakeitimai, apie juos esą diskutuota nuo 2021 m. vidurio, taip pat ir Kaimo reikalų komitete.
„Kur, mano žiniomis, socialiniai partneriai neteikė jokių pastabų dėl klausimų, kuriuos dėstote savo reikalavimuose“, – rašte teigia premjerė.
„Būtų buvę optimalu šias pastabas išdiskutuoti iki įstatymo priėmimo“, – pabrėžia ji.
Premjerė rašte patikina, kad Vyriausybė Seimo pavasario sesijai parengs ūkininkų reikalavimus atliepsiančius Akcizų įstatymo pakeitimus, o įstatymo projektą derinimui pateiks iki sausio pabaigos.
„Siūlysime jį įtraukti į pavasario sesijos darbotvarkę“, – teigia I. Šimonytė.
Kalbėdama apie ūkininkams iškeltus reikalavimus dėl gamtos apsaugos, premjerė pripažino, jog Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir kitų atsakingų institucijų „pasirinktas įgyvendinimo būdas galėjo ir turėjo būti įtraukus“. Ji patikino, kad iki kito pasėlių deklaravimo periodo bus siekiama tvarką koreguoti.
„Planuojame iki 2024 m. pasėlių deklaravimo pradžios peržiūrėjus visą procesą pasiūlyti sprendimus, kurie leistų užfiksuoti klaidas ir netikslumus, įvertinti konkretų poveikį konkretiems savininkams (realių veiklų apribojimų turinį ir mastus) ir ieškoti optimalaus privačios nuosavybės teisių ir gamtosaugos interesų subalansavimo“, – ŽŪT teigia I Šimonytė.
Atsakydama į ŽŪT įtarimus dėl Lietuva vykdomo rusiškų grūdų tranzito ji sakė, kad, Muitinės duomenimis, 2023 m. į Lietuvą buvo importuotas „tik labai nedidelis kiekis“ šalies agresorės grūdų, o Klaipėdoje jų buvo perkrauta tik 100 tūkst. tonų, vykdant EK įpareigojimus užtikrinti tranzitą į Kaliningradą.
„Atsižvelgdami į tai, kad Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste perkraunamas kiekis yra labai mažas, palyginti su Lietuvos kilmės grūdų eksportu, informavome, kad ketiname koordinuotis su kaimyninėmis Baltijos valstybėmis siekiant įvertinti bendrus eksportuojamus kiekius ir jų realų poveikį Baltijos šalyse išaugintų grūdų eksporto kainoms. Sieksime teikti suderintus siūlymus ES institucijoms, kadangi vienašališki sprendimai šiuo klausimu neduotų jokio teigiamo efekto“, – teigė I. Šimonytė.
Dėl padėties pieno ūkyje ministrė informavo ūkininkus, jog Vyriausybė „įdėmiai seka“ padėti rinkoje, kuri šiuo metu esą yra stabili.
„Absoliučiai didžioji dalis pieno kiekio superkama už kainą, viršijančią 35 ct/kg“, – pažymi I. Šimonytė.
Anot ministrės pirmininkės, su ŽŪT susitarta darkart susitikti kovą: „Ir aptarti jau priimtus sprendimus.“
