„Per tris metus ministras su ūkininkais nesugebėjo suderinti nei vieno klausimo. Nors ir buvo teikta visokių pasiūlymų, bet nei daugiamečių pievų problema išspręsta, į kalbas jis išvis neina. (...)
Dar dėl dyzelio, dėl paukštelių: visą liekame atpirkimo ožiai dėl to, kad paukščiai nyksta, bet kaip tik gyvename gamtoje, mylime gamtą“, – teigė kalbintas Kupiškio rajono ūkininkas Mindaugas.
„Atvykome iš Kazlų Rūdos, trylika traktorių. Atvykome dėl to, kad mums nepatinka šios valdžios požiūris į ūkininkus. Uždėta labai daug reikalavimų, neatsižvelgiama į ūkininkų prašymus, tiesiog mūsų negirdi.
Atvažiavome arčiau Seimo, Vyriausybės, kad mus išgirstų“, – kalbėjo jaunoji ūkininkė, į protestą atvykusi iš Kazlų Rūdos.
Kupiškio rajono ūkininkai teigė, jog jiems didžiausia problema – atsiradusi prievolė atkurti daugiametes pievas, kas esą itin apsunkina ūkininkavimo galimybes jauniesiems ūkininkams.
Ūkininkas Mindaugas dar tikino likęs nusivylęs 2023 pasėlių deklaravimo naujovėmis, įvestomis ekologinėmis išmokomis, vadinamosiomis ekoschemomis.
„Ekoschemomis naudojomės, bet nusivylėme. Taisyklės buvo sukurtos prieš deklaravimą, bet dirbant realiai jas pakeičia ir nebeatitinki tų reikalavimų. Vadinasi, lieki pažeidėju ir gauni sankcijas. Tai tokia biurokratinė našta uždėta, (...) negali niekur laviruoti“, – sakė jis.
Kazlų Rūdos ūkininkų teigimu, pasėlių deklaravimas sudėtingas, kadangi „nei vienais metais nėra buvę, kad būtų tokie patys du metai“.
Planuojama, kad visa ūkininkų protesto akcija vyks sausio 23–26 dienomis. Akcijų metu numatomi akcijos organizatorių susitikimai su aukščiausiais šalies pareigūnais.
Žemės ūkio taryba kritikuoja daugiamečių pievų atstatymo tvarką, nėra patenkinta kuro akcizų padidinimu, ūkininkams nepalankios saugomų teritorijų plėtros, akcentuoja, jog dar nesibaigė vadinamoji pieno krizė. Be kita ko, pabrėžiama, esą per Lietuvą gabenami rusiškos kilmės grūdai.
Kęstutis Navickas antradienį LRT radijui sakė, jog prasidėjus protestams dalis ūkininkų reikalavimų pradėti taisyti, pavyzdžiui, pirmadienį, jo teigimu, įregistruotas įstatymo projektas „žaliojo“ dyzelino ir suskystintųjų naftos dujų akcizams sumažinti. Ministras šiuo metu, be kita, ko Briuselyje derasi su Europos Komisijos pareigūnais, pirmiausia – dėl daugiamečių pievų atkūrimo tvarkos.
Planuojama, kad visa ūkininkų protesto akcija vyks sausio 23–26 dienomis. Prie akcijos prisijungia ir miško savininkus vienijanti Privačių miško savininkų asociacija.
Aplinkosaugininkai sunerimę dėl protestuojančių ūkininkų reikalavimų
Ūkininkų traktoriams kursuojant Vilniaus gatvėmis, aplinkosaugos specialistai ir aktyvistai reaguoja į, anot jų, nerimą keliančius žemdirbių reikalavimus ir prastėjančią aplinkos būklę. Trečiadienį jie rengia protesto akciją, pabrėždami, kad negalima daryti kompromisų gamtos sąskaita. Akcijos metu aplinkosaugos specialistų argumentus yra kviečiamas išklausyti ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Pranešime žiniasklaidai pabrėžiama, kad akcijos tikslas – išreikšti aplinkosaugininkų balsą diskusijoje apie žemės ūkio sektoriaus įtakos aplinkai mažinimo priemones ir atkreipti Vyriausybės dėmesį į tai, kad derybose su protestuojančiais ūkininkais nebūtų pamintas gamtinės aplinkos išsaugojimo interesas ir ilgalaikiai klimato, biologinės įvairovės apsaugos ir kiti įsipareigojimai.
„Baltijos jūrą kasmet pasiekia 600 tonų fosforo, 50 tūkst. tonų azoto. Tai medžiagos, kurios skatina eutrofikaciją, daugumai žinomą kaip vandens žydėjimas. Didžioji dalis šių medžiagų patenka iš žemės ūkio laukų juos tręšiant. Dėl to mūsų ežerai ir tvenkiniai virsta dumblinomis balomis, atgrasiomis ne tik žmogui, bet ir be gyvybės“, – teigia Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas.
„Laukų tręšimas yra neišvengiamas, tačiau svarbu užtikrinti, kad kuo mažiau trąšų pateiktų į paviršinius vandenis. Tokios priemonės kaip platesnių vandens apsaugos zonų nustatymas ir skaidresnė trąšų naudojimo tvarka yra būtinos norint mažinti vandenų taršą. Tie, kurie priešinasi tam, siekia didesnės naudos sau, perkeldami atsakomybę ir pasekmes ant visuomenės pečių. Dėl to brangiai sumokame mes visi, valydami upes ir ežerus, atkurdami gamtines ekosistemas“, – priduria jis.
Aplinkosaugininkas Liutauras Stoškus akcentuoja, kad turime laikytis taisyklių, kurios leidžia subalansuoti šiandienos poreikius su gamtos išsaugojimo perspektyvomis ateities kartoms.
„Kitoks požiūris būtų trumparegiškas. Jau dabar laukai yra suarti iki pat upių ir kanalų. Tokiais tempais eidami, liksime be gyvybės aplinkui. Nuosavybė nėra absoliuti ta prasme, kad mes negalime elgtis su ja kaip užsimanę neatsižvelgdami į bendrus interesus“, – komentuoja L. Stoškus.
Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius 23 metus įprastų kaimo paukščių gausa sumažėjo daugiau nei dvigubai – 54 procentais.
„Paskutinius devynerius metus nykimo tempas paspartėjo dvigubai. Tai didelį rūpestį keliantis indikatorius“, – vardija jis.
Anot pelkių atkūrimo srityje dirbančio Nerijaus Zableckio, dirvožemio erozija, jo struktūros prastėjimas yra reiškiniai, kuriuos pripažįsta ir dėl kurių klausimus kelia patys ūkininkai.
„Visiškai nualintiems dirvožemiams atsistatyti reikia nuo 50 iki 100 metų. Net sunkiai galime įsivaizduoti, koks tai ilgas procesas. Daugiamečių pievų išlaikymas yra ne tik būtinas gerinant dirvožemio struktūrą, stabdant jo eroziją, bet ir suteikiant buveinę tik pievoms būdingoms įvairioms gyvybės formoms, tarp jų ir vabzdžiams-apdulkintojams, nuo kurių didele dalimi tiesiogiai priklausomi ir patys ūkininkai bei jų auginamas derlius. Valstybės pareiga yra padėti tiems, kam sunku, bet tam yra įvairių reguliacinių mechanizmų. Neturėtų visos kylančios žemės ūkio problemos būti bandomos išspręsti išlikusios gamtos sąskaita“, – komentuoja N. Zableckis.
Akcijoje dalyvausianti Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė teigia, kad išklausyti aplinkosaugininkų argumentų kviečiamas ir Prezidentas Gitanas Nausėda.
„Protestuoti į Vilnių traktoriais atvykstantys ūkininkai ant scenos kalbėti pakvietė ir Gitaną Nausėdą. Prezidentas ne kartą yra išsakęs savo viziją kurti ne tik saugią, inovatyvią, bet ir žalią Lietuvą, todėl tikime, kad jam rūpi išgirsti ir kitą perspektyvą. Kviečiame valstybės vadovą atvykti susitikti ir su aplinkosaugos specialistais bei išklausyti argumentus, kodėl ieškant kompromisų su ūkininkais neturėtų būti žengtas žingsnis atgal, paminant gamtosaugos prioritetus“, – sako I. Budraitė.
Aplinkosaugininkai rinksis sostinės Vilniaus gatvėje trečiadienį 12 valandą, tuo pat metu priešais Vyriausybės rūmus vykstant ūkininkų protestams.
