Investicijų numatyta ir melioracijos sistemoms atnaujinti, ir reguliuojamajam drenažui įdiegti

Ūkininkus neretai įklampina liūtys – pasenę, sovietmečiu paklotos drenažo sistemos nebenusausina dirbamų laukų. Kiekvienas apsemtas dirbamos žemės plotas ūkininkams neša nuostolius, todėl atsiranda būtinybė atnaujinti tai, ką suniokojo laikas.

Apsemti vandens laukai ūkininkams neša nuostolius, – jiems būtina investuoti į melioracijos sistemas.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Apsemti vandens laukai ūkininkams neša nuostolius, – jiems būtina investuoti į melioracijos sistemas.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Apsemti vandens laukai ūkininkams neša nuostolius, – jiems būtina investuoti į melioracijos sistemas.<br> M.Patašiaus nuotr. 
Apsemti vandens laukai ūkininkams neša nuostolius, – jiems būtina investuoti į melioracijos sistemas.<br> M.Patašiaus nuotr. 
Apsemti vandens laukai ūkininkams neša nuostolius, – jiems būtina investuoti į melioracijos sistemas.<br> LR archyvo nuotr.
Apsemti vandens laukai ūkininkams neša nuostolius, – jiems būtina investuoti į melioracijos sistemas.<br> LR archyvo nuotr.
Apsemti vandens laukai ūkininkams neša nuostolius, – jiems būtina investuoti į melioracijos sistemas.<br> LR archyvo nuotr.
Apsemti vandens laukai ūkininkams neša nuostolius, – jiems būtina investuoti į melioracijos sistemas.<br> LR archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2024-04-08 09:11, atnaujinta 2024-04-08 10:19

Tuo pačiu tai padaryti skatina ir aplinkosauginės nuostatos. Svarbu, kad paviršiniai – liūčių ar polaidžio vandenys neišplautų iš dirvožemio trąšų ir nesuneštų jų į vandens telkinius.

Kovą startavęs paraiškų rinkimas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“ tęsis iki balandžio pabaigos. Tad ūkininkai turi galimybę gauti lėšų kuriai nors iš dviejų veiklų.

Skirtinga trukmė

Nors paraiškos pagal minėtą strateginio plano priemonę dviem veikloms pradėtos rinkti tą pačią dieną – kovo 1-ąją, gali būti, kad paraiškų priėmimo trukmė skirsis.

Viena priemonės veiklų – „Esamų melioracijos sistemų rekonstravimas“. Pagal ją paraiškas reikia pateikti iki šių metų balandžio 30-osios. Šiai veiklai finansuoti yra skirta 7,2 mln. eurų.

Kita veikla – „Reguliuojamojo drenažo įdiegimas į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas“. Pagal ją paraiškas taip pat planuojama rinkti iki balandžio 30-osios, tačiau gali būti, kad terminas baigsis anksčiau, jeigu tik bus pasiekta paramos paraiškų priėmimo etapui skirta lėšų suma – 4 mln. eurų.

Paraiškos turi būti teikiamos tik elektroniniu būdu – Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) interneto prieigoje.

Sistemas būtina keisti

„Per savo ūkininkavimo laiką esu įgyvendinęs du melioracijos projektus, vieną – apie 2015-uosius metus, kitą – praėjusiais metais. Iš viso dabar yra melioracijos sistemos atnaujintos maždaug 200 hektarų žemės plote“, – sakė Utenos rajono ūkininkas.

„Pastarąjį melioracijos projektą teko daryti, kai didžiuliame žemės plote vandens susikaupė tiek daug, jog atrodė, kad jį užliejo ežeras. Ir tik tuomet, kai pradėjo darbuotis melioratoriai, paaiškėjo, kad drenažo sistema buvo pažeista, kai kaime žmonės ėmė kasti tvenkinius.

Dabar melioracijos sistema daugmaž veikia, bet dar yra tam tikrų plotų, kur vanduo ilgiau užsistovi. Tai priklauso ir nuo to, koks yra gruntas“, – sakė ūkininkas.

Pasak jo, melioracijos sistemų rekonstrukcija 100 hektarų žemės plote vidutiniškai kainavo 300–400 tūkst. eurų. Investicijos skirtinguose regionuose taip pat gali skirtis.

„Jeigu laukų būsena nebloga, už tą pačią pinigų sumą galima melioracijos sistemas atnaujinti didesniame žemės plote“, – užsiminė pašnekovas.

Pasak jo, tuomet, kai melioracijos sistemoms rekonstruoti prašoma investicinių lėšų, labai svarbu, kad visi darbai būtų atliekami pagal parengtą projektą – jo vykdytojai negali improvizuoti. Jeigu iškyla nenumatytų situacijų, tuomet tenka koreguoti projektą.

Tikslų – ne vienas

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonės „Investicijos į melioracijos sistemas“ tikslas – ūkiams, atnaujinantiems esamas melioracijos sistemas, sudaryti galimybes didinti žemės ūkio veiklos produktyvumą.

Numatyta, kad rekonstruojant melioracijos sistemas jos turi būti pertvarkomos keičiant melioracijos statinių parametrus ir konstrukciją – perskaičiuojant ir keičiant atstumus tarp drenažo sausintuvų, griovių ir statant papildomus melioracijos statinius.

Tuo tarpu diegiant reguliuojamąjį drenažą į jau atnaujintas melioracijos sistemas siekiama apsaugoti vandenį nuo išplaunamų iš dirvožemio taršiųjų medžiagų.

Investicijų reikia ir tam, kad žemės ūkyje būtų diegiamos inovatyvios, pažangios technologijos, atnaujinant esamas melioracijos sistemas, taip pat – gerinti paviršinio vandens kokybę, ypač – rizikos vandenų teritorijose.

Paraiška – tik vienai veiklai

Paraiškas projektams finansuoti pagal investicinę priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“ gali teikti žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos.

Svarbi ir tai, kad paramos pagal šią investicinę priemonę galima kreiptis pakartotinai tik tada, kai jau yra įgyvendintas ankstesnis pagal ją pateiktas projektą. Ši sąlyga netaikoma tik savivaldybėms.

Paraiškos priimamos ir iš fizinių bei juridinių asmenų grupių, kurių teisėtais pagrindais valdomos žemės ribos sutampa su konkrečios rekonstruojamos melioracijos sistemos ribomis. Šios grupės nariai veikia pagal sudarytas jungtinės veiklos sutartis.

Svarbu yra tai, kad visi šie minėti pareiškėjai paraiškas turi teikti kartu su partnere – savivaldybe, kuri taip pat gali būti ir pareiškėja, su ja sudarydami jungtinės veiklos sutartį.

Pareiškėjas per vieną kvietimą teikti paraišką gali tik pagal vieną iš veiklų.

Parama ir jos intensyvumas

Paramos suma, tenkanti projektui, priklauso nuo jame numatytos vykdyti veiklos.

Pareiškėjams kurie planuoja įdiegti reguliuojamąjį drenažą į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas, didžiausia galima projekto paramos suma yra 40 tūkst. eurų. Numatyta, kad bus finansuojama 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Tiems pareiškėjams, kurie ketina rekonstruoti esamas melioracijos sistemas, didžiausia projektui galima skirti paramos suma siekia 300 tūkst. eurų. Šiuo atveju finansuojama iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Tinkamos investicijos

Tokia veikla tinkama finansuoti? Tai klausimas, kuris yra svarbus kiekvienam pareiškėjui.

Pagal veiklą „Esamų melioracijos sistemų rekonstravimas“ tinkamos finansuoti yra investicijos, kurių reikia melioracijos statiniams (išskyrus drėkinimo sistemas) rekonstruoti ir projektui įgyvendinti reikalingiems naujiems įrenginiams bei įrangai nupirkti.

Įgyvendinant projektą pagal veiklą „Reguliuojamojo drenažo įdiegimas į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas“, tinkamomis finansuoti investicijomis laikomos naujų įrenginių ir (ar) įrangos įdiegimo į esančias rekonstruotas melioracijos sistemas išlaidos.

Tinkamos finansuoti yra ir aplinkosauginių investicijų įrengimo išlaidos. Taip pat – projekto reikmėms reikalingų naujų įrenginių ir (ar) įrangos pirkimo išlaidos, neviršijančios turto rinkos vertės.

Pagal abi priemonės veiklas remiamas bendrųjų išlaidų įsigijimas – jų dalis gali būti ne didesnė kaip 8 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, įskaitant konsultavimo projekto parengimo ir įgyvendinimo klausimais išlaidas, kurios negali viršyti 10 proc. projekto bendrųjų išlaidų.

Tenka paisyti reikalavimų

Gavus paraiškas, pateiktas reguliuojamojo drenažo į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas įdiegimo veiklai vykdyti, bus vertinamas tik šių paraiškų tinkamumas investicinėms lėšoms gauti.

Tai darant bus atsižvelgiama į tai, ar paraiška atitinka numatytus reikalavimus.

Vienas jų – ne mažiau kaip 50 proc. pagrindinio rinktuvo ilgio arba melioracijos sistemos aptarnaujamo ploto, esančio pareiškėjo valdomame žemės sklype, turi būti pritaikyta vandens lygiui reguliuoti.

Su paraiška turi būti pateikta informacija apie įgyvendintą projektą.

Projekte už investicines lėšas turi būti numatyta įrengti bent vieną iš šių aplinkosaugos priemonių: dvigubo profilio melioracijos griovių šlaitus, dirbtines šlapynes, nuosėdų tvenkinius, akmenų ar rąstų stabilius metinius.

Paraiškos, pateiktos esamų melioracijos sistemų rekonstravimo veiklai vykdyti, bus vertinamos pagal paraiškų atitikties atrankos kriterijus, suteikiant joms už tai atitinkamą balų skaičių ir sudarant paraiškų pirmumo eilę.

Atranka vykdoma pagal penkias atrankos kriterijų grupes. Privalomasis mažiausias surinktų projektų atrankos balų skaičius – 35 balai. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko privalomo mažiausio 35 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama.

Atitinkami balai bus suteikiami projektams, kuriuose numatoma rekonstruoti polderių siurblines arba pylimus.

Taip pat projektams, kurie bus įgyvendinami teritorijose, kuriose žemės ūkio naudmenų našumo balas yra didesnis, arba, kai dalį investicijų numatoma skirti grioviams arba pralaidoms rekonstruoti, kai rekonstruojant melioracijos sistemas bus diegiamos aplinklosauginėss priemonės.

Taip pat tiems projektams, kurie bus įgyvendinami teritorijose, su didesniu melioracijos statinių nusidėvėjimu.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.