Strateginis planas ir ūkininkams ypač svarbūs jo pokyčiai

Praėjusiais metais startavęs Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginis planas (toliau – Strateginis planas) į žemės ūkį atnešė nemažai naujovių.

Aprūpinimas maistu, tvari, gamtos išteklius tausojanti žemdirbystė bei gyvybingas kaimas. Tai – esminiai Strateginio plano tikslai.<br> V.Ščiavinsko nuotr. 
Aprūpinimas maistu, tvari, gamtos išteklius tausojanti žemdirbystė bei gyvybingas kaimas. Tai – esminiai Strateginio plano tikslai.<br> V.Ščiavinsko nuotr. 
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 8, 2024, 9:12 AM, atnaujinta Apr 8, 2024, 10:19 AM

Viena jų – ekologinės sistemos.

Pertvarkyti informacines sistemas – pritaikyti jas Strateginio plano įgyvendinimui taip, kad 2023-isiais žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas vyktų be sutrikimų, buvo pirmasis iššūkis.

Tai buvo nemenkas išbandymas, nes reikėjo atsižvelgti į gamtai palankias naujoves, už kurias teikiama parama, pavyzdžiui, vandens apsaugos juostas, kūdras, miškelius, medžius.

Apskritai ankstesniais finansiniais periodais daugiausia ūkininkų dėmesio sulaukė ūkių modernizavimo parama.

Ji išlieka ir dabartiniu laikotarpiu, bet ją papildė nauja priemonė, orientuota į tvarias investicijas ūkyje, pavyzdžiui, skirtas mėšlui tvarkyti, atsinaujinančiai energijai iš mėšlo ir kitų ūkyje susidarančių atliekų gaminti, gyvūnų gerovei užtikrinti.

Išskirtinis dėmesys – tvarumui

Aprūpinimas maistu, tvari, gamtos išteklius tausojanti žemdirbystė bei gyvybingas kaimas. Tai – esminiai Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano tikslai.

Rengiant investicines Strateginio plano priemones dėmesys buvo sutelktas būtent į tai, kad lėšos, pasiekiančios kaimą, didintų žemės ūkio sektoriaus pridėtinę vertę ir konkurencingumą. Šiam tikslui Lietuvoje numatyta daugiausia – kone pusė (47 proc.) visų strateginio plano lėšų.

Aplinkosaugos ir klimato tikslams įgyvendinti taip pat yra numatyta daug – 40 proc. kaimo plėtros lėšų, – didelis dėmesys yra skiriamas ekologiniam ūkininkavimui.

Taip pat paramos lėšos nukreiptos taip, kad perspektyvūs, tačiau smulkūs ir vidutiniai ūkiai, gautų santykinai daugiau pajamų.

Tai skatintų kartų kaitą – vaikai perimtų tėvų ar senelių ūkį, jaunimas ūkininkauti ateitų iš kitų ekonomikos sektorių ir taip, atsižvelgiant ir į aplinkos bei klimato tikslus, būtų kuriamas gyvybingas, ūkininkavimui ir verslui patrauklus kaimas.

Ypatingas dėmesys Strateginiame plane tenka ir ūkių bendradarbiavimui bei kooperacijai: žemės ūkio kooperatyvų projektams numatyta didesnė parama ir paramos intensyvumas, o patys smulkiausi ūkiai skatinami teikti bendrus projektus.

Planuojama, kad per penkerius Strateginio plano metus bus modernizuota apie 2 tūkst. ūkių.

Vis populiaresnė taps trumpųjų maisto tiekimo grandinių veikla, skatinanti vietos maisto vartojimą – grandinių projektuose dalyvaus apie 130 ūkių, veiks 2 žemės ūkio produkcijos logistikos centrai.

Pokyčių buvo ir dar bus

Penkerių metų trukmės Strateginis planas yra gana lankstus dokumentas. Jis keičiamas ir koreguojamas atsižvelgiant į aktualijas – į ūkinės veiklos rezultatus, į pasėlių deklaravimo aktualijas, į ūkininkų bei socialinių partnerių besikeičiančius poreikius.

Tą daryti skatina ir geopolitiniai įvykiai – karo Ukrainoje poveikis žemės ūkio sektoriui.

Tuomet, kai pernai Europos Komisija (EK) patvirtino pirmąjį Strateginio plano keitimą, Žemės ūkio ministerija netrukus paruošė ir kitų pakeitimų paketą.

Tai padaryta įvertinus 2023 m. pasėlių deklaravimo rezultatus bei atsižvelgus į nuolat besikeičiančias rinkos sąlygas.

Buvo peržiūrėti populiariausių kompleksinės ekologinės sistemos veiklų reikalavimai ir, perskirsčius iš kitų ekologinių sistemų, padidintos numatytos finansinės lėšos, sumažintas daugiamečių pievų referencinių (2018) metų plotas nuo 746 tūkst. iki 694,5 tūkst. hektarų.

O kokią situaciją turime dabar? Kodėl vis dar prireikia Strateginio plano pakeitimų?

„Vienas keitimo tikslų – palengvinti ūkininkams įvykdyti reikalavimus, sudarant jiems palankesnes sąlygas, – portalui lrytas.lt atsakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. – Vienas keitimų susijęs būtent su perskaičiuotu daugiamečių pievų ir ganyklų referenciniu dydžiu – šį plotą planuojama sumažinti net 82 tūkstančiais hektarų: nuo 694,5 iki 612,5 tūkst. hektarų“.

Pasak ministro, šis plano keitimas neoficialiai jau yra suderintas su EK, bet kol kas dar nėra gauta oficialaus patvirtinimo. Štai kodėl 2024 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžia nukeliama dviem savaitėm vėliau – vietoj balandžio 15-osios į gegužės 2 dieną.

Tačiau visi keitimai jau yra įtraukti į patvirtintas žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo taisykles, todėl nuo balandžio 15 d. ūkininkai Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje galės elektroniniu būdu įbraižyti deklaruojamų laukų ribas ir pradėti pildyti paraiškas.

Jas bus galima pateikti iš karto, kai tik EK oficialiai patvirtins plano pakeitimą.

Tikslinamos ekologinės schemos

Pasak K. Navicko, tikslinamos ir anksčiau populiarumo nestokojusios ekologinės schemos, pavyzdžiui, neariminė tausojanti žemdirbystė.

„Svarbu ne tik pasiekti numatytus neariminės žemdirbystės tikslus, bet kartu užtvirtinti ir tai, kad visose populiariose ekologinėse schemose nebūtų mažinamos išmokos patiems smulkiausiems ūkiams.

Pagal taisyklių projektą mažinti išmokas kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinėms veikloms bus pradedama, kai deklaruojamas plotas viršys 300 hektarų“, – sakė ministras.

„Strateginio planas vis keičiamas, nes keičiasi ir pačios EK požiūris į Žaliąjį kursą, ir mes tuo pačiu jai atliepiame.

Laukiame, kol EK priims sprendimus ir dėl kitų privalomųjų Geros agrarinės aplinkosauginės būklės (GAAB) reikalavimų.

Tikimės, kad kai kurie EK priimti pakeitimai bus ilgalaikiai, ir, kai jie bus priimti, mes į tai atsižvelgsime ir atitinkamai koreguosime Strateginį planą“, – teigė ministras K. Navickas.

Planui skirtos ES ir nacionalinės lėšos

Siekiant pokyčių Strateginio plano prioritetai ir priemonės buvo suformuotos vadovaujantis Lietuvos nacionaliniais ilgalaikiais tikslais.

Dėmesys juos kuriant buvo skiriamas ir Vyriausybės programos prioritetams, ir privalomiems Europos Sąjungos (ES) įpareigojimams bei Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslams.

Formuojant tikslus buvo atsižvelgta į sektoriaus situacijos analizę, taip pat atsižvelgta į socialinių partnerių poreikių reitingavimo rezultatus, Europos Komisijos rekomendacijas Lietuvai ir Europos žaliojo kurso tikslus.

Iš viso penkerių metų laikotarpiu 2023–2027 m. Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai yra numatyta beveik 4 mlrd. eurų ES paramos ir apie 282,4 mln. eurų nacionalinio biudžeto lėšų.

Strateginis planas yra remiamas dviejų ES fondų lėšomis: Europos žemės ūkio garantijų fondo – tai I ramstis, ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai – tai II ramstis. Taip pat jis papildomas nacionaliniu finansavimu.

Pirmasis jų apima bazines tiesiogines išmokas, jaunųjų ūkininkų tiesiogines išmokas, perskirstymo išmokas (pirmieji hektarai), susietąją paramą, tiesioginę paramą klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas sistemas, taip pat – atskiriems žemės ūkio sektoriams skirtas programas.

Šiam ramsčiui numatyta 3,02 mlrd. eurų ES lėšų ir apie 2,7 mln. eurų nacionalinio finansavimo lėšų.

Antrasis ramstis – tai investicinės, bendradarbiavimo (LEADER programos), aplinkos apsaugos, ekologinio ūkininkavimo, klimato tikslų siekiančios, žinių sklaidos, mokslo ir inovacijų bei kitos kaimo plėtros paramos priemonės. Joms numatyta skirti 977,5 mln. eurų ES lėšų ir 279,7 mln. eurų nacionalinio finansavimo lėšų.

Planuojamas biudžetas užtikrina, kad būtų pasiekti bendrieji ir konkretūs BŽŪP tikslai, vertinami rezultato rodikliais, ir kartu išlaikomi ES reglamentuose nustatyti privalomieji įsipareigojimai.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.