Prie įvažiavimo į miestą ženklas rodo, kad Astravo vardas žinomas nuo 1468 metų. Būtent tada Jurgis Goštautas Astravo dvare pastatydino pirmąją katalikų bažnyčią. 550 metų jubiliejų Astravas turėtų pasitikti visiškai kitoks - trigubai išaugęs ir rodantis branduolinius Aliaksandro Lukašenkos raumenis.
Būtent 2018 metais netoli Astravo planuojama užbaigti atominę elektrinę. Prognozuojama, kad Astravo gyventojų skaičius išaugs iki nuo 8,5 tūkst. iki 30 tūkstančių. Elektrinė būtų statoma už Rusijos suteiktą 10 mlrd. JAV dolerių paskolą.
Elektrinėje norima pagal projektą „AES - 2006“ pastatyti naujos kartos rusiškus reaktorius, kurių galia bus 2,4 tūkst. megavatų.
Minsko teigimu, pirmasis blokas turi būti pradėtas eksploatuoti 2018 metais, antrasis - 2020 metais.
Jėgainės statybos direkcijos direktorius Michailas Filimonovas aiškina, kad pirmiausia darbai atliekami ten, kur stovės būsimas elektrinės reaktorių skyrius. O greta statomos techninės stotys ir kiti statiniai. Po šio etapo bus statoma jėgainės antžeminė dalis ir montuojami įrenginiai.
Astravo rajono vykdomojo komiteto pirmininkas Adamas Kovalka jau praėjusiais metais pranešė, kad nutiestas automobilių kelias ir geležinkelis, tai pat pastatyta pirminė bazė - „tai faktiškai gamykla, kuri statys gamybinę bazę ir pačią elektrinę“. M. Filimonovas tikino, kad darbai vyksta pagal grafiką.
Auga ir daugiabučių kvartalai - ištisas energetikų miestas.
Lrytas.lt siūlo pažvelgti į Astravo AE statybas iš arčiau - šiuos vaizdus užfiksavo „Eltos“ fotografas Tomas Gaubys.
Vilnius yra pareiškęs, kad Baltarusija neišsklaidys jos abejonių dėl Astravo objekto saugumo, kol neatsakys į Lietuvos pateiktus klausimus ir nesurengs viešų AE poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos svarstymų Lietuvoje.
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys naujienų agentūrai BNS sakė, kad Lietuvai sunkiai pavyksta prisikviesti Baltarusiją bendradarbiauti aplinkosaugos ir branduolinės saugos klausimais. Tačiau pirmiausia Lietuva siūlo Baltarusijai atnaujinti dėl pastarosios šalies kaltės prieš dvejus metus nutrūkusias konsultacijas dėl bendradarbiavimo susitarimo tarp abiejų šalių aplinkos ministerijų.
Lietuvos pareigūnas sako, kad toks ministerijų susitarimas reikalingas rengiant įvairių, ne tik branduolinių projektų, poveikio aplinkai vertinimo procedūras, teikiant bei viešinant PAV ataskaitas. Todėl konsultacijos dėl tokio susitarimo nesietinos su jau buvusiais atskirų veiklų poveikio aplinkai vertinimais.
Kaip rašo naujienų agentūra BNS, mūsų šalis yra apskundusi Baltarusiją dėl netinkamo Espo konvencijos (JT Poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencija) taikymo, įgyvendinant Astravo AE projektą. Šios konvencijos įgyvendinimo komitetas preliminarias išvadas dėl Lietuvos skundo turėtų pateikti šių metų rugsėjį.
„Dabar mes prašome Baltarusijos atgalinio ryšio – o jo kol kas nėra - kitaip nežinia, apie ką diskutuosime, nes iki šiol nieko iš jų negavome. Jie net dvejus metus nesugebėjo nei atsiųsti savų pastabų į Lietuvos siūlomo susitarimo projektą, nei suformuluoti, ko jie nori - nežinau, su kuo jie tai sieja. Todėl nesame įsitikinę, ar įvyks tas susitikimas“, - agentūrai BNS kalbėjo V. Auglys.
Lietuva nesutinka su Minsko planais statyti atominę elektrinę Astravo rajone šalia Lietuvos sienos, apie 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos pareigūnai ne kartą teigė, kad Baltarusijos AE projektas kelia abejonių dėl poveikio aplinkai ir neatitinka tarptautinių konvencijų reikalavimų.
Pasak V. Auglio, nepaisant daugkartinių Lietuvos prašymų, nėra gauti atsakymai į esminius klausimus apie seisminius aikštelės tyrimus, nors praeityje planuojamos atominės elektrinės teritorijoje buvo užfiksuoti stiprūs žemės drebėjimai, taip pat neatsakyta į klausimus apie aikštelės parinkimo kriterijus, planuojamos atominės elektrinės aušinimą, poveikį Neries upei, gyventojams, aplinkinėms teritorijoms, galimus veiksmus įvykus didelio masto avarijai ir kita. Lietuvos visuomenė nėra tinkamai supažindinta su projektu, nėra surengtos ir dvišalės konsultacijos.
Baltarusijos pareigūnai Lietuvos žurnalistams Minske ir Astrave aiškino, jog per 1-2 mėnesius Baltarusija ketina pasirašyti susitarimą su atominės elektrinės statybos rangovu - Rusijos koncernu „Rosatom“.
Astravo AE statybos direkcijos vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas Sergejus Galančukas Astrave šį mėnesį surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos ir Baltarusijos žurnalistams aiškino, kad Baltarusijoje net neabejojama, kad AE bus pastatyta pagal planą - pirmasis reaktorius esą pradės veikti 2018 metais, o antrasis - 2020-aisiais.
„Tokio scenarijaus nėra - visi planai vykdomi. Šis planas - realus, yra susitarimai su Rusija dėl finansavimo. Todėl mes esame įsitikinę, kad projektas bus pastatytas ir elektrinė pradės veikti numatytu laiku“, - sakė S. Galančukas, paklaustas, ar svarstomas scenarijus, kad elektrinė, nors ir pastatyta, gali negauti licencijos ir niekada nepradės veikti.
Anot jo, iki šiol į Astravo AE Baltarusija jau yra investavusi apie 200 mln. dolerių.
Birželio pradžioje pranešta, kad Maskva ir Minskas pasiekė susitarimą dėl atominės elektrinės statybos pirmojo etapo finansavimo. „Rosatom“ vadovas Sergejus Kirijenka tuomet sakė, kad parengiamiesiems darbams skirta 285 mln. dolerių.
Balandį Minske apsilankęs Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) generalinis direktorius Yukiya Amano pareiškė, kad agentūra suteiks Baltarusijai būtiną paramą visais Astravo atominės elektrinės statybos etapais.
„Baltarusija yra svarbi TATENA partnerė jau daugelį metų, ypač glaudžiai mes bendradarbiaujame dabar, kai sprendžiami klausimai, susiję su jūsų šalyje statoma atomine elektrine“, - per vizitą Minske sakė Y. Amano. Jis pabrėžė, jog kiekvienos šalies vyriausybė gali priimti sprendimą dėl atominės jėgainės statybos, o TATENA tik suteikia būtiną paramą.
