„Aptarėme gaires, tų gairių principinių nuostatų iš esmės
niekas neginčijo“, - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo
žurnalistams sakė premjeras Andrius Kubilius.
„Siūloma įgyvendinti III energetikos paketą“, - pridūrė
premjeras.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas kalbėjo, kad gairių
nuostatos turėtų atsispindėti įstatymuose. Šilumos ūkio
įstatymo bei kitų įstatymų pataisas įpareigota parengti
Energetikos ministerija.
A.Sekmokas svarstė, jog dalis tinklų didžiuosiuose miestuose
galėtų būti valdomi vienos įmonės.
„Būtų tikslinga bendrą Lietuvos šilumos tinklų įmonę, kur
būtų sukoncentruoti visi Lietuvos šilumos tinklai“, - kalbėjo
A.Sekmokas, pridūręs, kad „neužkeliama kartelė“, kad tai būtų
tikrai valstybės valdoma įmonė.
Tuo tarpu mažose savivaldybėse galėtų būti tinklai atskirti:
„Ten kur galima konkurencija, ten ji turėtų didėti, tiek tarp
nepriklausomų gamintojų“.
Šis klausimas jau buvo svarstomas praėjusį trečiadienį,
tačiau tuomet sprendimą nutarta atidėti.
Energetikos ministerija šilumos ūkį siūlo pertvarkyti pagal
trečiojo ES energetikos paketo reikalavimus, atskiriant veiklų
nuosavybę, kaip tai jau iš esmės padaryta elektros sektoriuje bei
per dvejus metus numatoma atlikti dujų ūkyje.
A.Sekmokas anksčiau teigė, kad įstatymus dėl šalies šilumos
ūkio pertvarkos ketinama priimti iki naujų Seimo rinkimų šių
metų rudenį, tačiau jis nesiryžo prognozuoti, per kiek laiko
galėtų būti įgyvendinta tokia pertvarka ir koks būtų jos efektas
šilumos kainai.
Energetikos ministerijos teigimu, šilumos ūkio pertvarka
vykdoma, siekiant užtikrinti konkurenciją, skaidrumą, efektyvumą
ir ekonomiškai pagrįstą pusiausvyrą tarp šilumos vartotojų ir
tiekėjų interesų. Numatoma, kad dalis savivaldybės funkcijų
šilumos ūkio sektoriuje bus perduoda valstybės kompentencijai.
Šilumos ūkio pertvarkos tikslas yra esminis šilumos ūkio
monopolijų panaikinimas, statant biokuro katilines ir taip mažinant
šildymo kainas. Ministerijos rengiamoje naujoje šilumos ūkio
koncepcijoje, be kita ko, siūloma vasaros sezono metu karštą
vandenį daugiabučiuose gaminti ne centralizuotai, o elektriniais
boileriais. Tam itin priešinasi šilumos gamybos ir tiekimo
bendrovės.
Tuo metu „šešėlinė“ socialdemokratų energetikos ministrė
Birutė Vėsaitė sako, kad jei po Seimo rinkimų šių metų rudenį
taptų tikrąja energetikos ministre, sako pirmiausia spręstų
šilumos ūkio klausimus.
„Esame parengę programą, įstatymų projektus dėl daugiabučių
modernizavimo įregistruosime dar šią kadenciją. Gyventojai nebus
varomi į bankus: paskolas ims savivaldybių viešosios įstaigos arba
jų paskirti projekto administratoriai, o gyventojai gaus dvi
sąskaitas – maždaug perpus mažesnę nei anksčiau už šildymą
ir kitą už investicijas. Be to, šildymo sistemoje būtina masiškai
pereiti prie biokuro, dujoms paliekant apie 20 proc. Aktyvinsime
atsinaujinančių šaltinių energetiką, tai sukurs daugiau darbo
vietų, nei statant naują atominę elektrinę“, - interviu „Veidui“
yra sakiusi B.Vėsaitė.
Šiuo metu daugiausia problemų yra Vilniuje, kur šilumos ūkis
iki 2016 metų išnuomotas Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdomai
bendrovei „Vilniaus energija“ ir kur yra vienos didžiausių šalyje
šilumos kainų. Šilumos ūkis yra išnuomotas ir kai kuriuose
kituose mažesniuose šalies miestuose, kitur jį valdo savivaldybės,
tačiau beveik visoje Lietuvoje gamyba ir tiekimas yra vienose
rankose.