„Aptarėme gaires, tų gairių principinių nuostatų iš esmės niekas neginčijo“, - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė premjeras Andrius Kubilius.
„Siūloma įgyvendinti III energetikos paketą“, - pridūrė premjeras.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas kalbėjo, kad gairių nuostatos turėtų atsispindėti įstatymuose. Šilumos ūkio įstatymo bei kitų įstatymų pataisas įpareigota parengti Energetikos ministerija.
A.Sekmokas svarstė, jog dalis tinklų didžiuosiuose miestuose galėtų būti valdomi vienos įmonės.
„Būtų tikslinga bendrą Lietuvos šilumos tinklų įmonę, kur būtų sukoncentruoti visi Lietuvos šilumos tinklai“, - kalbėjo A.Sekmokas, pridūręs, kad „neužkeliama kartelė“, kad tai būtų tikrai valstybės valdoma įmonė.
Tuo tarpu mažose savivaldybėse galėtų būti tinklai atskirti: „Ten kur galima konkurencija, ten ji turėtų didėti, tiek tarp nepriklausomų gamintojų“.
Šis klausimas jau buvo svarstomas praėjusį trečiadienį, tačiau tuomet sprendimą nutarta atidėti.
Energetikos ministerija šilumos ūkį siūlo pertvarkyti pagal trečiojo ES energetikos paketo reikalavimus, atskiriant veiklų nuosavybę, kaip tai jau iš esmės padaryta elektros sektoriuje bei per dvejus metus numatoma atlikti dujų ūkyje.
A.Sekmokas anksčiau teigė, kad įstatymus dėl šalies šilumos ūkio pertvarkos ketinama priimti iki naujų Seimo rinkimų šių metų rudenį, tačiau jis nesiryžo prognozuoti, per kiek laiko galėtų būti įgyvendinta tokia pertvarka ir koks būtų jos efektas šilumos kainai.
Energetikos ministerijos teigimu, šilumos ūkio pertvarka vykdoma, siekiant užtikrinti konkurenciją, skaidrumą, efektyvumą ir ekonomiškai pagrįstą pusiausvyrą tarp šilumos vartotojų ir tiekėjų interesų. Numatoma, kad dalis savivaldybės funkcijų šilumos ūkio sektoriuje bus perduoda valstybės kompentencijai.
Šilumos ūkio pertvarkos tikslas yra esminis šilumos ūkio monopolijų panaikinimas, statant biokuro katilines ir taip mažinant šildymo kainas. Ministerijos rengiamoje naujoje šilumos ūkio koncepcijoje, be kita ko, siūloma vasaros sezono metu karštą vandenį daugiabučiuose gaminti ne centralizuotai, o elektriniais boileriais. Tam itin priešinasi šilumos gamybos ir tiekimo bendrovės.
Tuo metu „šešėlinė“ socialdemokratų energetikos ministrė Birutė Vėsaitė sako, kad jei po Seimo rinkimų šių metų rudenį taptų tikrąja energetikos ministre, sako pirmiausia spręstų šilumos ūkio klausimus.
„Esame parengę programą, įstatymų projektus dėl daugiabučių modernizavimo įregistruosime dar šią kadenciją. Gyventojai nebus varomi į bankus: paskolas ims savivaldybių viešosios įstaigos arba jų paskirti projekto administratoriai, o gyventojai gaus dvi sąskaitas – maždaug perpus mažesnę nei anksčiau už šildymą ir kitą už investicijas. Be to, šildymo sistemoje būtina masiškai pereiti prie biokuro, dujoms paliekant apie 20 proc. Aktyvinsime atsinaujinančių šaltinių energetiką, tai sukurs daugiau darbo vietų, nei statant naują atominę elektrinę“, - interviu „Veidui“ yra sakiusi B.Vėsaitė.
Šiuo metu daugiausia problemų yra Vilniuje, kur šilumos ūkis iki 2016 metų išnuomotas Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdomai bendrovei „Vilniaus energija“ ir kur yra vienos didžiausių šalyje šilumos kainų. Šilumos ūkis yra išnuomotas ir kai kuriuose kituose mažesniuose šalies miestuose, kitur jį valdo savivaldybės, tačiau beveik visoje Lietuvoje gamyba ir tiekimas yra vienose rankose.
