Šiuo metu maždaug 1,5 proc. pasaulio elektros energijos yra gaunama iš Saulės. Pasaulio politikai ir „žalieji“ tvirtina, kad tai yra gerokai per mažai, ir puoselėja ambicijas kada nors kaip reikiant įkinkyti dangaus šviesulį į pasaulio energetiką.
Lietuvoje saulės jėgaines galima suskaičiuoti ant rankos pirštų, ir dažnas žmogus mano, kad lietaus šalyje investuoti į giedrą dangų yra labai jau drąsus žingsnis, tačiau tie, kurie jau išbandė spindulių jėgą, skaičiuoja kelių tūkstančių litų pelną per vienerius metus.
Papildoma alga iš Saulės
Tam, kad lietuviai nustotų dvejoti ir imtų aktyviau stogus montuoti saulės energiją sugeriančiomis plokštelėmis, valstybė įsipareigoja 12 metų nuo jėgainės įrengimo pirkti jos pagaminamą elektros energiją didesniu nei įprasta tarifu.
Šiuo metu šis tarifas yra 1,43 Lt/kWh, ir jis taikomas elektrinėms, kurių galia yra ne didesnė nei 30 kW. Tai beveik litu daugiau už įprastą elektros kainą namų ūkiams, kuri šiuo metu svyruoja tarp 0,4 – 0,5 Lt/kWh.
4 kW galingumo jėgainė per metus gali uždirbti per 4 tūkst. litų, su sąlyga, kad metai nebus rekordiškai lietingi ir apniukę. Ar 4 kW yra daug? Tai maždaug 25 kv. m. namo stogo ploto ir 28 tūkst. litų dydžio investicija.
Apskaičiuota, kad įrengta nedidelė 3 – 4 kW saulės jėgainė atsiperka per 6 – 7 metus. Kadangi valstybė energiją superka 12 metų, galima daryti prielaidą, kad likusius 5 metus saulės jėgainė neš pelną.
Anot saulės jėgaines įrenginėjančios įmonės „Via Solis“ valdybos nario Rimvydo Karoblio, jos yra ilgaamžės ir gali ištverti nuo 20 iki 30 metų, o jų priežiūra – nesudėtinga.
„Jei ant plokštelių yra uždengtas kokybiškas stiklas, be porų, tada lietus nuplauna didžiąją dalį purvo. Jei ne, tuomet purvas kažkiek kaupiasi, tenka valyti. Žiemą sniegas dažniausiai neišsilaiko, nes plokštelės yra pakreiptos“, - kokybiškų dalių svarbą akcentavo pašnekovas.
Pasak R.Karoblio, vidutinio Lietuvos namų ūkio poreikius patenkina 3 kW galios sistema. „Tokią sistemą įrengti kainuoja apie 6 tūkst. eurų (apie 20 tūkst. litų) , o jos plotas yra maždaug 20 kv. m. stogo. Didelio skirtumo, kurioje šalies dalyje įrengti saulės baterija, nėra. Truputį daugiau saulėtų dienų būna pajūryje, ypač tame kamputyje prie Skuodo“, - bendrovės atliktus tyrimus citavo pašnekovas.
Saulę pardavinėjantis verslininkas teigė, kad jis mato šviesią šios rūšies jėgainių ateitį Europoje: „Aš manau, kad po 5 – 10 metų ant kiekvieno namų ūkio turės būti po saulės jėgainę. Ir šiaip atsinaujinantys energijos šaltiniai yra namų ūkių ateitis“, - sakė R.Karoblis, pridėdamas, kad įmonių poreikių saulės energija dar neišgalės patenkinti.
Kiekvienas debesis – priešas
Kitiems saulės jėgaines rengiantis R.Karoblis pats jos neturi: „Pats saulės jėgainės nesu įsirengęs. Kas rytą gerdamas arbatą apie tai pamąstau, bet kol kas nežinau. Stogas yra į rytus, tai mažai šviesos gaus“, - kvatojo pašnekovas.
Negera kryptimi pasuktas stogas – tik viena iš problemų. Saulės jėgainės darbą gali apsunkinti ir debesys, šešėliai, susikaupęs purvas ir sniegas, nukritę lapai.
Kita bėda yra ta, kad iki šiol nėra atrasta efektyvaus būdo, kaip kaupti saulės energiją, taigi, atėjus nakčiai, vien saulės energiją naudojantis namas paskęstų tamsoje. Energijos kaupimas ir pastovumas yra daugumos „žaliosios“ energetikos šaltinių problema, tačiau saulės energija jį „jaučia“ itin skaudžiai.
Saulės jėgainių sistemose labai daug lemia kaina. Kokybiškas stiklas, fotovoltinės plokštelės (jos verčia saulės energiją į elektros), brangus srovės keitiklis (jis skirtas tam, kad fotovoltinių plokštelių generuojamą pastoviąją elektros srovę paverstų į kintamąją, kuri tinkama naudoti buityje) veiks ilgiau ir esant mažesniam apšvietimui, o iš pačių pigiausių medžiagų ir dalių pagaminta jėgainė tarnaus trumpiau ir ne taip efektyviai.
Gerokai rečiau pasitaikanti bėda su saulės jėgainėmis – atliekant montavimo darbus, gesinant gaisrą ar remontuojant, gali trenkti iki 1 tūkst. voltų galingumo elektros smūgis. Problema tame, kad fotovoltiniai moduliai kuria įtampą net ir nebūdami įjungti prie bendro elektros tinklo, taigi ir atjungus elektrą name, jie išlieka mirtinai pavojingi.
Gesinant gaisrą taip pat iškyla problema, nes tokiais atvejais dažniausiai naudojamos putos išgaruoja arba nuslysta modulių paviršiumi dar nespėjus užgesinti gaisro.
Tačiau naujos saulės jėgainių sistemos jau yra apsaugomos nuo tokių pavojų, o vis pingant ir tobulėjant fotovoltiniams elementams galima tikėtis, kad greitai ir Lietuvoje padaugės namų, bandančių pagauti saulės spindulius.
