Taip paskelbė stambiausias rusų verslo laikraštis „Komersant”. Įdomu, jog ši informacija pateikta tik Ukrainai skirtame leidinio variante. Maskvos ekspertai mano, kad tokiu būdu Kremlius mėgina paspausti Kijevą, reikalaujantį iš „Gazprom” persvarstyti kainas.
Tiesa, ir Europa greičiausiai buvo paminėta vien norint sustiprinti įspūdį, nes daugiausia grasinimų skirta tik vienai žemyno valstybei – Lenkijai.
Pykstasi su Varšuva
Dar praėjusių metų pabaigoje lenkų kompanija PGNiG pateikė Stokholmo arbitražiniam teismui ieškinį prieš „Gazprom” reikalaudama sumažinti dujų kainas.
Tokius pat ieškinius rusams buvo pateikusios graikų DEPA, italų „Edison”, vokiečių RWE ir „E.On”. Su šiomis bendrovėmis „Gazprom” susitarė taikiai – sumažino dujų kainą 10 procentų.
Tačiau Lenkijos įmonei rusai nežada nusileisti. Neįvardytas „Gazprom” darbuotojas pareiškė, jog to padaryti neįmanoma, nes vėliau reikalauti nuolaidų ims ir Ukraina.
Lenkai sprūsta iš glėbio
„Visos kompanijos, kurioms anksčiau suteikėme nuolaidų, vienaip arba kitaip bendradarbiauja su mumis.
Lenkų PGNiG, kaip ir Ukrainos „Naftogaz”, laikosi nuošaliai, todėl taikyti jiems mažesnes kainas nelogiška”, – pareiškė „Gazprom” atstovas.
Pasak jo, pradėjusi naudotis dujotiekiu „Severnyj potok” Rusijos kompanija tapo ne tokia priklausoma nuo tranzito per Lenkijos teritoriją ir dabar tvirčiau gina savo interesus.
Tačiau ir Lenkija turi savo kozirių ginče su rusų dujų monopolininkais. Ši šalis kaip įmanydama stengiasi išsprūsti iš jų gniaužtų.
Svinouisčio uoste baigiamas statyti dujų terminalas. Vyksta skalūnų dujų paieškos, nors ir permainingai. Šalis ketina statyti atominę elektrinę, o savo dujotiekius sujungs su Vokietija ir Čekija. Savaime suprantama, tai Maskvai nepatinka.
Šiais metais PGNiG iš „Gazprom” dujų perka jau mažiau: per pirmąjį ketvirtį jų įsigyta net ketvirtadaliu mažiau negu per tą patį laikotarpį pernai.
Grėsmė visai Europai
Todėl derybose dėl kainų rusai ketina laikytis tvirtai. „Gazprom” jau pasirengė galimam pralaimėjimui Stokholmo arbitraže.
„Jei teismas panaikins mūsų sutartį su Lenkija, liausimės ją vykdę ir paprasčiausiai sustabdysime dujų tiekimą į šią šalį. Tegul po to lenkai įtikinėja mus pasirašyti naudingesnį susitarimą”, – taip išrėžė „Gazprom” atstovas.
Dėl šio ginčo sunerimo ir Briuselis. Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso pareiškė, jog „Gazprom” ginčai su Lenkija bei Ukraina dėl kainos neturėtų pavirsti nauju dujų karu.
„Svarbu, kad dabartinės Ukrainos ir Rusijos derybos nekeltų grėsmės tiekimui į Europą.
Deja, jau turime liūdnos patirties, kai dėl šių šalių nesutarimų kentėjo visa ES. Daugelis europiečių gerai prisimena 2009 metų dujų krizę”, – aiškino J.M.Barroso.
