Klaipėdos investicinė bendrovė „Viloradis” Klaipėdos rajono teritorijoje Kretingalės ir Vėžaičių apylinkėse yra numačiusi pastatyti iki 15 vėjo jėgainių, kurių galia siekia 2–2,3 megavatų.
Kol rajone galiojo ankstesnis vėjo jėgainių plėtrą reglamentuojantis specialusis planas, įmonė prieš dvejus metus spėjo parengti ir patvirtinti detaliuosius planus, pagal kuriuos galima statyti tris vėjo jėgaines ir transformatorinę.
Siūlė tris variantus
Kitus bendrovės sumanymus stabdo prieš dvejus metus Klaipėdos rajono savivaldybėje pradėtas rengti naujas vėjo jėgainių plėtros specialusis planas, kuriame turi būti numatyti jų statybai skirtos rajono teritorijos.
Plane įvesti apribojimai vėjo elektrinių statytojams – privalomi atstumai iki gyvenamųjų vietų ir saugomų teritorijų.
Savivaldybės užsakymu šį specialųjį planą ruošianti „Sweco” įmonių grupei priklausanti projektavimo bendrovė „Energetikos linijos” siūlė alternatyvius projektus – vėjo malūnai galėtų stovėti 500, 800 arba 1200 metrų atstumu nuo namų.
Projektuotojų apskaičiavimais, išlaikant 500 metrų atstumą rajone atsirastų apie 20 vėjo jėgainėms statyti tinkamų teritorijų.
Šį atstumą padidinus iki 1200 metrų, tokių vietų sumažėtų perpus.
Tačiau nustatyti net dviejų kilometrų atstumą iki gyvenamųjų vietų ar saugomų teritorijų „Energetikos linijų” ekspertams pasirodė nerealu – tokiu atveju rajone išvis nebūtų kur statyti elektrinių.
Politikai diktuoja ekspertams
Tačiau vietos politikai ketina nubrėžti būtent tokią ribą.
Rajono taryboje beveik sutartinai patvirtintas įpareigojimas plano rengėjams įrašyti papildomą apribojimą vėjo jėgainių statytojams.
Jie privalėtų gauti 2 kilometrų spinduliu nuo planuojamos vėjo jėgainės esančių visų sklypų savininkų ir naudotojų notarų patvirtintus raštiškus sutikimus.
„Tai visiškai neįmanoma”, – įsitikinęs bendrovės „Viloradis” vadovas Arūnas Razutis.
Anot jo, net jei visi savininkai neprieštarautų vėjo elektrinių statybai, vien surinkti popierius būtų neįveikiama užduotis.
Dviejų kilometrų spindulio zona apima apie 400 hektarų, kuriuose būna iki 100 savininkų. Dalis jų gali būti išvykę į užsienį, kiti – mirę, o jų artimieji – neįteisinę palikimo.
„Toks reikalas užtruktų labai ilgai ir įgyvendinti investicinį projektą taptų neįmanoma”, – teigė A.Razutis.
Be to, tai gerokai padidintų statybos sąnaudas.
Reikalauja pinigų
Niekam nėra paslaptis, kad vietos gyventojų sutikimas duodamas ne už dyką.
Pajūryje jau gerai žinoma, kad kaimynystėje vykstant vėjo jėgainių statyboms vietos gyventojai turi gerą progą pasipinigauti.
„Viloradžiui” rengiant detaliuosius planus trims jėgainėms statyti buvo reikalaujama gauti tik su vėjo jėgaine besiribojančių sklypų savininkų sutikimą.
„Jau tada susidūrėme su atviru šantažu: „Duosi man pinigų – pasirašysiu.”
Tačiau tuomet dar pasitaikydavo ir supratingų žmonių, kurie suvokdavo, kad už puskilometrio pastatyta jėgainė jiems jokios bėdos nepadarys, tad apie pinigus neužsimindavo. Dabar tokių nė su žiburiu nerasi”, – pasakojo A.Razutis.
Žmonės spaudžia savivaldybes
Įmonės vadovas nenorėjo atskleisti iš statytojų reikalaujamų sumų. Anot jo, tokiu atveju ir kiti vėjo malūnų kaimynai imtų reikalauti pinigų.
Be to, savotiškus kyšius vietos gyventojams priversti mokėti verslininkai susiduria su sunkumais – kaip šias išlaidas įteisinti?
Tačiau jei nuo šiol reikėtų šitaip pamaloninti kelis šimtus žemės sklypų savininkų, net neaišku, kiek padidėtų jėgainių statybos sąnaudos.
Į vėjo elektrines investuojančių verslininkų nuomone, baugindami įvairiausiais gandais apie mirštančias bites ir dvesiančius kurmius, gyventojai sąmoningai spaudžia savivaldybių politikus kuo labiau plėsti teritorijas, kuriose statytojams reikėtų gauti pritarimą.
Verslininkai įsitikinę, kad dėl visko kaltas siekis kuo labiau pasipelnyti.
Sunerimo, kad nieko nepeš
Klaipėdos rajono politikai apsisprendė po savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos darbo grupės pasitarimo, kuriame reikalavimą gauti dviejų kilometrų spindulių esančių sklypų savininkų pritarimą pateikė rajono bendruomenių atstovas Vaidas Lekstutis.
Jis vardijo vėjo malūnų keliamas grėsmes ir teigė, kad užsienio šalyse jie statomi negyvenamose teritorijose, šalia automagistralių ar jūroje.
Kiti šiame pasitarime dalyvavę bendruomenių atstovai atvirai neslėpė savo interesų.
Viena moteris susirūpino, kodėl koncepcijos rengėjai mini tik į siūlomo atstumo zoną patenkančių gyvenamųjų ir sodybinių sklypų savininkų būtiną sutikimą.
„Vėjo jėgainės statomos greta mano 15 hektarų ploto sklypo, kuris yra žemės ūkio paskirties. Pastatų jame neturiu. Ar tai reiškia, kad su manimi niekas nebus derinama?” – nuogąstavo gyventoja.
Ji nurimo tiktai sužinojusi, kad pagal rajono bendruomenės pateiktą siūlymą, turi būti derinama su visų sklypų savininkais.
Jėgainių plėtrai – galas
Specialųjį planą rengiančios bendrovės „Energetikos linijos” direktoriaus Visvaldo Šavelskio teigimu, jei rajono taryba balsuotų už privalomą dviejų kilometrų atstumą iki gyvenamųjų vietovių, tai reikštų draudimą čia statyti vėjo elektrines.
Tokiu atveju savivaldybės užsakymu atliekamas ir iš jos biudžeto finansuojamas specialusis planas nebetenka prasmės.
„Vietos valdžia naudojasi tuo, kad privalomo atstumo iki gyvenamųjų pastatų ir reikalavimo gauti aplinkinių savininkų sutikimą teisės aktai nenumato, bet ir nedraudžia.
Visus atstumus turėtų numatyti atskirai atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, kurio metu nustatomos sanitarinės apsaugos zonų (SAZ) ribos.
Gretimų sklypų savininkų sutikimas turi būti gaunamas tik tuo atveju, jei jų nuosavybė patenka į nustatytos SAZ ribas”, – aiškino V.Šavelskis.
Pralenkia atominę elektrinę
Projektuojant vėjo jėgaines atstumai iki gyvenamosios ir visuomeninės aplinkos nustatomi pagal triukšmą, infragarsą, žemo dažnio garsą bei elektromagnetinį lauką reglamentuojančias higienos normas.
Įprastoms 2,3–3 megavato galios vėjo jėgainėms nustatomi atstumai iki gyvenamosios aplinkos siekia apie 300–400 metrų nuo bokšto centro.
Vienas investuotojas pageidauja vėjo jėgaines statyti ant buvusio Klaipėdos miesto sąvartyno, kuriam taikoma pusės kilometro SAZ riba.
Tačiau nustačius būtiną 2 kilometrų atstumą iki gyvenamųjų namų, jis ten jėgainių statyti nebegalės.
„Ar tai – ne paradoksas? Daug didesnį taršos pavojų skleidęs sąvartynas galėjo būti, bet ekologiška elektros gamyba ant sąvartyno tampa pernelyg pavojinga aplinkai”, – stebėjosi V.Šavelskis.
Net Visagino atominei elektrinei nustatyta vos kilometro spindulio SAZ.
Vienai didžiausių Europoje PET granulių gamyklai netoli Klaipėdos nustatyta SAZ siekia tik 300 metrų.
Klaipėdoje planuojamai statyti biokuro ir atliekų termofikacinei jėgainei nustatytas tik 150 metrų apribojimas.
Negali dalyvauti aukcione
„Galėtume mėginti tokį rajono sprendimą skųsti teismui, įrodinėti, kad savivaldybė yra neteisi ir pažeidžia įstatymus.
Tačiau iki šiol neturime ko skųsti. Rajono valdžia išvis neskuba patvirtinti net rengiamo specialiojo plano koncepcijos”, – teigė A.Razutis.
Rudenį žadama skelbti energijos pardavimo kvotų aukcioną. Klaipėdos rajone vėjo jėgainių parkus statyti ketinantys investuotojai negalės jame dalyvauti, nes neturės garantijų dėl jėgainių statybos pasirinktose vietose.
„Jei ir mėgintume dalyvauti aukcione ir gautume galimybę parduoti pagamintą elektros energiją, nemažai lėšų įšaldytume neribotam laikui. Dabar numatyta, kad už vieną megavatą į depozitinę sąskaitą reikės pervesti 50 tūkst. litų.
Pirkti kvotos negaliu, nes vis dar nežinau, ar Klaipėdos rajone galėsiu pastatyti vėjo jėgainę. Nepirkti irgi rizikinga, nes neaišku, ar 2015 metais įvyks kitas aukcionas”, – teigė įmonės „Viloradis” vadovas A.Razutis.
Į panašią kebeknę yra patekusios net penkios įmonės, kurios Klaipėdos rajone yra numačiusios pastatyti 30 jėgainių.
Remiasi tarptautine praktika?
Vaclovas Dačkauskas
Klaipėdos rajono meras
„Rajono taryba specialiojo plano rengėją įpareigojo numatyti dviejų kilometrų apribojimą todėl, kad šiuo metu Vyriausybės lygmeniu nėra teisės akto, nustatančio atstumą nuo vėjo jėgainių.
Vadovaujantis tarptautine praktika yra nustatytas būtent dviejų kilometrų atstumas.”
