XXI amžiuje keliauti tą patį atstumą dvigubai ilgiau atrodytų lyg iš fantastikos srities. Yra vilties sutaupyti tik pusvalandį, tačiau jo vertė - milijardas litų.
Greitesne kelione bus galima mėgautis tik nuo 2015 metų. Susisiekimo ministerijos atstovas Martynas Čerkauskas teigia, kad viskas vyktų greičiau, jei ne savivaldybių trukdymas.
Pusvalandį sutaupyti bus galima persodinimo Šeštokuose sąskaita. Kol kas keleivių persodinimas yra būtinas, nes Lietuvoje eksploatuojami traukiniai negali važiuoti Lenkijoje esančiais kitokio pločio bėgiais, kurie naudojami visoje Vakarų Europoje. Šią problemą tikimasi ištaisyti pasitelkus apie 1 milijardo litų dydžio Europos Sąjungos paramą ir nutiesus naujo standarto bėgius nuo Kauno iki Šeštokų.
Atnaujinimui – milijardas
Lietuvai kelią į vakarus turėtų nutiesti projektas „Rail Baltica“, kurio siekis – sujungti Baltijos šalis su visoje Europoje esančia geležinkelių sistema.
„Rail Baltica“ finansuoja Europos Sąjunga – kadangi vien rekonstruoti geležinkelio atkarpą tarp Kauno ir Šeštokų kainuoja apie milijardą litų, greičiausiai be ES paramos darbai taip ir nebūtų buvę pradėti.
Seni bėgiai keičiami naujais nebus – numatyta tiesiog nutiesti trečią kelią, taip sudarant galimybę atnaujintu ruožu važiuoti tiek lietuviško, tiek europietiško standarto traukiniais. Visiškai nauji geležinkelio ruožai bus tiesiami tik keliose trumpose atkarpose.
Susisiekimo ministro patarėjas Martynas Čerkauskas teigia, kad į naują geležinkelį didžiausias viltis deda prekių vežėjai – šiuo metu didžiausias tranzitas vyksta maršrutais tarp Klaipėdos ir Rusijos, Baltarusijos. Kaune įrengus logistikos centrą ir sudarius galimybę greitai vežti prekes į vakarus, įmanoma, kad prekių srautai gerokai išaugs.
„Planuojami trys dideli, šiuolaikiški logistikos centrai: Šiauliuose, Vilniuje ir Kaune. Kauno logistikos centre bus galima perkrauti krovinius į naujo standarto traukinius. Jį užbaigti tikimasi iki 2014 metų“, - sakė M. Čerkauskas. Logistikos centro kaina – apie 90 mln. litų.
Pasakodamas apie projekto problemas pašnekovas kaltino ilgai sutikimų neduodančias savivaldybes. „Pusę metų laukėme, kol Marijampolė patvirtins planus, dabar gaišina Kalvarijų savivaldybė. Jos turi visokių pageidavimų, bando išpešti sau naudos“, - piktinosi M. Čerkauskas.
Nauja linija atgaivintų keleivių srautus?
„Lietuvos geležinkelių“ duomenimis, keleivių srautas į Varšuvą yra gana menkas – 2011 metais pirmyn ir atgal keliavo 10 tūkst. keleivių, kai į rytus – Maskvą, Sankt Peterburgą, Minską važiavo per 900 tūkst. keleivių.
Reikia pastebėti, kad didžioji dalis į rytus keliaujančių žmonių važiavo ne iš Lietuvos – jie tik tranzitu keliavo per mūsų šalį. Iš Lietuvos į užsienį važiavo 187 tūkst. žmonių. Galima tikėtis, kad atnaujinta linija sudarys geresnes galimybes keliauti po visą Europą, pasinaudojant „InterRail“ tarptautiniu traukinių bilietu, kuris galioja 30 Europos šalių, o Lietuvoje – dar ne.
Anot „Lietuvos geležinkelių“ atstovo Andriaus Petrušio, kol kas tokiam bilietui nėra techninių galimybių, nes tam reikia pritaikyti bilietų pardavimo sistemą, kurių šiuo metu – net trys.
Bilietą važiuoti traukiniu galima įsigyti traukinyje, stotyje arba per Latvijoje esantį tarptautinių maršrutų operatorių. 2014 metais planuojama pereiti prie naujos bilietų sistemos, tada bus galimybė įsivesti ir „InterRail“ sistemą. Įprasti bilietai keleiviams nuo to neturėtų brangti.
„Lietuvos geležinkeliai“ iš išaugusių tarptautinių bilietų pardavimo didelio pelno nesitiki, nes patirtis rodo – keleiviai atneša tik nuostolių.
„2011 metais „Lietuvos geležinkeliai“ dėl keleivių vežimo patyrė 118,6 mln. litų nuostolių, o valstybė paskyrė dotacijų už 225 tūkst. litų“ , - skaičiavo A. Petrušis.
Anot pašnekovo, Lietuvoje nėra nė vieno pelningo maršruto, nes traukinių degalai yra brangūs, be to, jie nebūna pilni. Tik 2-3 kartus brangesni bilietai padėtų išbristi iš nuostolių, o kol kas jie padengiami iš pelno, gaunamo vežant komercinius krovinius. 2011 metais „Lietuvos geležinkeliai“ pervežė per 3,7 mln. keleivių.
