Pažabojus sukčiavimą „Smiltynės perkėla“ sutaupė 403 tūkst. litų

Sugriežtinusi į Kuršių neriją persikelti norinčių automobilių vairuotojų kontrolę, bendrovė „Smiltynės perkėla“ šiemet sutaupė 0,4 mln. litų mokesčių mokėtojų pinigų.

Pasak Susisiekimo ministerijos, sugriežtinta kontrolė ir pasikeitusi kuro deklaravimo tvarka kertant valstybės sieną gerokai sumažino norinčiųjų pasipelnyti valstybės sąskaita gretas.<br>V. Balkūnas.
Pasak Susisiekimo ministerijos, sugriežtinta kontrolė ir pasikeitusi kuro deklaravimo tvarka kertant valstybės sieną gerokai sumažino norinčiųjų pasipelnyti valstybės sąskaita gretas.<br>V. Balkūnas.
Daugiau nuotraukų (1)

ELTA ir lrytas.lt inf.

Aug 10, 2012, 11:32 AM, atnaujinta Mar 17, 2018, 11:19 AM

Per pirmąjį šių metų pusmetį „Smiltynės perkėla“ aptarnavo 2 proc. daugiau keleivių ir dviratininkų nei per tą patį 2011 m. laikotarpį. Tuo tarpu perkeltų transporto priemonių skaičius sumažėjo 2 proc.

Sugriežtinus kontrolę į Kuršių neriją šiemet kėlėsi mažiau Kuršių nerijoje registruotų gyventojų automobilių, už kurių perkėlimą bendrovei kompensuojama iš valstybės biudžeto. Dėl to sutaupyta 403 tūkst. litų valstybės lėšų.

2010 m. buvo pastebėta, kad pastebimai padaugėjo žmonių, deklaravusių gyvenamąją vietą Kuršių nerijoje. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nemaža dalis tai daro vien dėl to, kad galėtų neatlygintinai keltis keltais ir važiuoti į Kaliningrado sritį parsivežti pigesnių degalų. Neringos gyventojo statusą įgijusiems asmenims suteikta teisė naudotis bendrovės „Smiltynės perkėla“ teikiamomis lengvatomis ir nemokėti vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą.

Siekiant sugriežtinti automobilių kontrolę, nuo šių metų pradžios kasose buvo modernizuota bendrovės kompiuterinė sistema. Tai leido ne tik pagreitinti klientų aptarnavimą bet ir įdiegti naujovę - leidimus neatlygintinai naudotis keltų paslaugomis atsiimantys asmenys yra nufotografuojami, šie duomenys patalpinami į sistemą. Pateikus leidimą, kasininkas mato ne tik asmens, kuriam išduotas leidimas, duomenis, tačiau ir jo nuotrauką. Taip gerokai apsunkinama galimybė pasinaudoti svetimu leidimu, siekiant nemokėti už persikėlimą keltu.

Pasak Susisiekimo ministerijos, sugriežtinta kontrolė ir pasikeitusi kuro deklaravimo tvarka kertant valstybės sieną gerokai sumažino norinčiųjų pasipelnyti valstybės sąskaita gretas - per pusmetį neatlygintinai besikeliančių transporto priemonių skaičius sumažėjo net 20 tūkst. - 17 proc., palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu.

2012 m. pirmąjį pusmetį iš viso atlikti 10 tūkst. 838 reisai. Palyginti su 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 5 proc. Papildomi reisai organizuoti norint išvengti didelių eilių piko metu.

Iš viso per pirmą pusmetį keltų paslaugomis pasinaudojo apie 692 tūkst. keleivių ir dviratininkų. Tai 2 proc. (14 tūkst.) daugiau nei per 2011 m. tą patį laikotarpį. Keleivių skaičiaus išaugimas siejamas su gerais pirmojo ketvirčio rezultatais, kai žmonės masiškai kėlėsi į Kuršių neriją žūklauti. Neatlygintinai besikeliančių keleivių per tą patį laikotarpį (6 mėn.) sumažėjo apie 3 proc. (4 tūkst.)

Per 2012 m. pirmąjį pusmetį transporto priemonių perkelta apie 253 tūkst. - 2 proc. (6 tūkst.) mažiau nei 2011 m. Ženklus transporto priemonių srautų mažėjimas dėl sugriežtintos kontrolės ir prastesnių orų fiksuotas antrąjį metų ketvirtį.

Šių metų pirmąjį pusmetį „Smiltynės perkėla“ uždirbo 5923 tūkst. litų - 180 tūkst. litų (3 proc.) mažiau nei 2011 m. Nors ženkliai, apie 15 proc. (403 tūkst. litų), sumažėjo bendrovės pajamos iš perkėlimo sąnaudų kompensavimo, tačiau tuo pat metu bendrovė uždirbo 20 tūkst. litų (3 proc.) daugiau iš keleivių ir 204 tūkst. litų (8 proc.) iš transporto priemonių perkėlimo, kurie moka už persikėlimo paslaugas.

Nepaisant fakto, kad kuro kainos, kurios sudaro žymią dalį bendrovės išlaidų, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu padidėjo beveik septintadaliu, „Smiltynės perkėla“ pavyko per 2012 m. 6 mėn. sumažinti sąnaudas apie 82 tūkst. litų (1 proc.). Bendrovės sąnaudos sudarė 6095 tūkst. litų.

Per pirmąjį šių metų pusmetį „Smiltynės perkėla“ investicijos sudarė 296 tūkst. litų. Įsigyti nešiojamieji kasos aparatai, laikantis naujų saugios laivybos reikalavimų bei siekiant užtikrinti maksimalų keleivių saugumą, atnaujintos gelbėjimo priemonės keltuose, atliktas kelto „Baltija“ dokinis remontas.

Pirmąjį pusmetį bendrovė pagal lizingo mokėjimo grafikus už įsigytus keltus sumokėjo 537 tūkst. litų lizingo verčių ir 340 tūkst. litų palūkanų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.