Tuo jau spėjo įsitikinti verslininkas Andrius Mikšys, ant savo namo stogo dar praėjusį rudenį pradėjęs įrenginėti saulės jėgainę. Nors vyriškis jau tris mėnesius valstybės pripažintas elektros energijos gamintoju, jos jis nepardavė nė už centą. A. Mikšys dėl to kaltina lėtai dirbančius rangovus, kurie iki šiol neįdiegė reikiamos įrangos.
LESTO tvirtina, kad tai – išskirtinis atvejis ir jie dažniausiai nevėluoja. Savo namą biokuru šildantis baleto primarijus Nerijus Juška taip pat dairosi į dangų, ir sako, kad sulaukęs saulės jėgainių atpigimo svarstys apie galimybę tokią įsirengti. Tačiau šokėjas dar nežino, kad norint pažaboti saulę, reikia ne tik pinigų, bet ir nemažai kantrybės.
Norintys įsirengti savo saulės jėgainę turi nusiteikti pusmečio laukimui
„SCHÜCO Lietuva“ direktorius Andrius Mikšys nutarė įsirengti tokio galingumo saulės jėgainę, kokią leidžia jo stogo dydis – maždaug 9 kW galingumo. Apskaičiuota, kad ji per metus turėtų pagaminti 8-9 tūkst. kW elektros energijos.
Kadangi saulės energijos daugiausiai gaminama dienos metu, kai nieko nebūna namie, o elektrą kaupiantį akumuliatorių pirkti yra labai brangu, verslininkas ketina visą pagamintą energiją parduoti LESTO elektros tinklui už valstybės numatytą 1,4 Lt/kWh tarifą.
„Kai energijos savikaina pasieks maždaug 50 ct/kWh, tuomet bus galima naudoti pačiam. Šiuo metu tokią saulės elektrinę pastatyti ir naudoti tik savo reikmėms, tai tas pats, kaip nusipirkti kombainą kiemo žolei pjauti“ , – lygino A. Mikšys, pridėdamas, kad visą sukuriamą energiją išnaudoti pavyktų nebent nusipirkus elektra varomą automobilį.
Vyras tikisi, kad jo pastatyta saulės jėgainė atsipirks per maždaug 6 –7 metus. Verslininkas mano, kad netolimoje ateityje saulės energija savo kaina galės konkuruoti su kitomis energijos rūšimis.
Vokišką saulės jėgainę už maždaug 70 tūkst. litų įsirengęs A. Mikšys viliasi, kad ji tarnaus apie 20 metų. Jėgainei per 7 metus atsipirkus, paskui liktų tik skaičiuoti pelną. Tačiau jau kelis mėnesius po to, kai buvo įrengta jėgainė ir patvirtinti visi reikalingi dokumentai, iš verslininko elektros niekas neperka.
„Jau praėjo devyni mėnesiai nuo pirmųjų darbų. Elektros gamintojo licenciją gavau balandžio 28 dieną, o iki šiol dar nesu prisijungęs prie tinklo. LESTO iš pradžių neturėjo reikiamų dokumentų, o dabar jų samdomi rangovai neįrengia reikalingų įrenginių, kabelių spintos, – sakė pašnekovas.
Laukimą dar labiau apkartina tai, kad jam reikia mokėti mokesčius – energijos gaminimas laikomas individualia veikla. A. Mikšio manymu, šiuo metu mūsų šalyje idėją įkurti savo saulės jėgainę nuo realybės skiria bent šeši mėnesiai.
LESTO atstovas Ernestas Naprys paaiškino, kad šiuo atveju gaišatis susidarė dėl to, kad rangovams gamintojai laiku nepateikė kabelių spintos, taip pat dėl didelės darbų apimties. Anot E. Naprio, daugiausia laiko sugaištama tuomet, kai dėl kliento pageidavimo reikia nutiesti naujus ar rekonstruoti esančius elektros įrenginius ne klientui priklausančiuose žemės sklypuose.
Šiuo metu LESTO elektros energiją perka iš 53 namų ūkiuose įrengtų saulės jėgainių, jų bendra galia yra apie 1,66 MW.
Nerijus Juška: reikės pasidomėti saulės energija
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primarijus Nerijus Juška šiuo metu savo namą šildo biokuru, tačiau neatmeta galimybės įsirengti ir saulės jėgainę.
„Atsinaujinančią energetiką vertinu labai teigiamai. Laukiu, kol išsipildys prognozės ir įsirengti saulės jėgainę bus nebe taip brangu. Tuomet reikės ir pasidomėti jos įrengimu. Mano namo stogas labai dėkingoje vietoje, niekas jo neužstoja nuo saules. Tik nežinau, ar mūsų klimato sąlygomis tai pasiteisins“ , – suabejojo šokėjas.
Šiuo metu N. Juška savo namus šildo biokuru – šiai žiemai šokėjas nusipirko 30 kubinių metrų malkų. Dideliame, per 230 kvadratinių metrų ploto name gyvenantis vyras nusprendė šildytis malkomis, nes kai pernai metais židinį kūreno vadinamosiomis „granulėmis“, kambariuose buvo labai šalta.
„Nežinau, galbūt sistema blogai įrengta buvo. Bet prie tų didžiųjų šalčių prieš porą metų, kai buvo minus 27 laipsniai, tai pas mane viduje buvo 9 laipsniai. Miegodavau su megztiniu ir po keturiom antklodėm, ir vistiek šalta buvo“ , – pasakojo N. Juška.
Energetikos muziejus naudoja saulės ir vėjo energiją jau 5 metus
Lietuvos energetikos muziejaus gidas Laurynas Sužiedėlis pasakojo, kad po 2007 metais įvykdytos rekonstrukcijos, ant muziejaus stogo atsirado saulės ir vėjo jėgainės. Kartu jų galingumas siekia beveik 6 kW.
Taip pat ant stogo yra pastatytas saulės kolektorius, kuris šiltuoju metų laiku padeda sušildyti pastate naudojamą vandenį. L. Sužiedėlis sakė, kad saulės ir vėjo energijos muziejui užteko tol, kol stabiliai veikė elektros akumuliatoriai.
Šiuo metu yra atsiradę techninių nesklandumų, dėl kurių esant nepakankamai energijai, įjungiami ne akumuliatoriai, o elektra iš tinklo. Daugiau gedimų iki šiol nebuvo – vėjo jėgainė yra apsaugota nuo pernelyg stipraus vėjo ir išsijungia, šiam sustiprėjus iki 25 m/s greičio. Iš saulės ir vėjo energetikos muziejus per metus pagamina apie 6 tūkst. kW elektros energijos.
Atsinaujinanti energetika vis labiau įsigalės
Nors saulės energija dar susiduria su trukdžiais, atsirandančiais iš nemokėjimo ar patirties stokos, tačiau ateityje ji bus vis labiau naudojama. Elektrą, pagamintą iš saulės, valstybė supirkinės dar ilgai, nes nėra išnaudotos šios energijos rūšies kvotos ir tuo kasmet naudojasi vis daugiau žmonių.
Be to, ilgainiui atsinaujinantys energijos šaltiniai vis labiau pigs, o iškastinis kuras – brangs, taip paversdamas saulės energiją vis patrauklesne. Vokietijoje buvo tikimasi, kad saulės energijos kaina susilygins su iškastinio kuro kaina po 20 – 30 metų, tačiau jau dabar skirtumas tarp kainų yra palyginti nedidelis ir šiuo metu Vokietija yra viena iš labiausiai naudojančių saulės energiją (ir kitų rūšių atsinaujinančią energiją) šalių Europoje.
