„Lietuvos geležinkelių“ surengtoje konferencijoje generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas aiškino, kad problema su grūdų perdirbėjais yra pasikartojanti kasmet, o šiemet buvo bandoma užkirsti tam kelią.
„Ne kartą susitikome su perdirbėjais ir galvojome, kaip spręsti šią problemą. Sutarta buvo, kad mes („Lietuvos geležinkeliai“ - red.) pateiksime tūkstantį vagonų. Paruošėme 995 vagonus. Tačiau, kai susumavome atskiras paraiškas, paaiškėjo, kad reikia jau 1,409 tūkst. vagonų“.
A. Šimėnas teigė, kad pritrūkus vagonų, buvo pasiūlyta nuomotis kitų šalių – Baltarusijos, Ukrainos, Kazachstano – vagonus, tačiau perdirbėjai nenorėjo mokėti brangiau už tą pačią paslaugą.
„Lietuvos geležinkelių“ įkainis yra 51 litų parai už vagoną. Tuo tarpu tarptautinė rinkos kaina yra 153 litai už vagoną parai. Įmonės siekia nuomotis tik „Lietuvos geležinkelių“ vagonus. Grūdų perdirbėjai norėtų, kad mes nuomotumėmės vagonus iš kitų šalių ir jiems pernuomotume pigiau“ , - piktinosi A. Šimėnas.
R. Karbauskis: prieš mėnesį sužinojome apie pasikeitusias taisykles
Anot įmonės „Agrokoncerno grupė“ prezidento Ramūno Karbauskio, grūdams vežti skirtų vagonų nuomotoja AB „Lietuvos geležinkeliai“ neperspėjusi eksportuotojų bei ūkininkų pakeitė pervežimo taisykles, tad ūkininkams ir vežėjams teks patirti milijoninius nuostolius.
„Lietuvos geležinkeliai pirmą kartą prarado kontrolę, nuomojant vagonus – dalį jų išnuomojo tarpininkams, kitą dalį – eksportuotojams. Tad situacija susidarė tokia, kad vagonai tapo sandėliais ir tai jau nebe „Lietuvos geležinkelių reikalas“, o nuomotojų. Šioje situacijoje užsikimšo viskas, kas galėjo užsikimšti – grūdų derlius gausus, o pervežimas nevyksta“, - piktinosi Ramūnas Karbauskis.
Anot jo, „Lietuvos geležinkeliai“ apie savo planuojamus veiksmus ir nuomojamus vagonus neperspėjo. „Ūkininkai ir eksportuotojai kreipėsi į „Lietuvos geležinkelius“ likus mėnesiui iki pervežimo sezono pradžios ir tik tada sužinojo, kad geležinkeliai keičia žaidimo taisykles“.
R. Karbauskio nuomone, tokia verslo logika prieštarauja normaliam bendradarbiavimui. Anot jo, jei keičiamos verslo taisyklės, apie tai savo klientams reikia pranešti iš anksto. Žinant situaciją iš anksto, galima surasti kitų verslo sprendimų ir išvengti nuostolių. „Mes per vieną mėnesį nespėjome susitvarkyti transportavimo paslaugų ir likome toje situacijoje, kurią diktuoja „Lietuvos geležinkeliai“, - Lrytas.lt sakė pašnekovas.
„Negaliu suprasti „Lietuvos geležinkelių“ veiksmų, kai mes duodame garantijas dėl krovinių – jei Klaipėdos uoste duodame garantijas, tai tos pačios tinka ir „Lietuvos geležinkeliams“. Garantija suteikiama tada, kai pasirašomos sutartys su krovinio priėmėjais, tačiau mūsų sutarčių „Lietuvos geležinkeliai“ atsisakė tik dėl jiems suvokiamų priežasčių“, - komentavo R. Karbauskis
Sutarties pasirašymas nuo vagonų trūkumo neišgelbėjo
Anot „Lietuvos geležinkelių“ atstovų, šiemet krovinys pakraunamas, nuvežamas ir iškraunamas per keturias paras, kai pernai užtrukdavo šešias. Nors „Lietuvos geležinkeliai“ pagerino savo darbo rodiklius, tačiau greitai nuvežti grūdai įstringa Klaipėdos uoste, kur nėra laivų grūdams išvežti.
„Logistika nepriklauso vien nuo mūsų. Yra laivai, sandėliai ir taip toliau. Jei kažkuri grandis veikia blogai, tai papildomi vagonai tik padidins sąnaudas ir tarnaus tik kaip sandėliai, o ne pervežimo priemonė“ , - sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Albertas Šimėnas.
Anot geležinkelininkų, jeigu būtų buvusios iš anksto pasirašytos sutartys, tuomet būtų ir mažiau problemų. „Vienintelė sutartį pasirašiusi įmonė - „Jonavos grūdai“. Kvietėme visus pasirašyti sutartis, ir iš anksto informuoti apie būsimų krovinių dydį ir kur juos reikės pristatyti, tačiau grūdų perdirbėjai to nepadarė“ , - sakė „Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas plėtrai Saulius Stasiūnas.
Anot „Lietuvos geležinkelių“ atstovų, ta pati vagonų trūkumu besiskundžianti „Agrokoncerno grupė“ šiuo metu turi 47 neiškrautus vagonus, kuriuos galėtų panaudoti susitvarkiusi savo darbo grafiką.
Lrytas.lt pakalbinta vienintelė sutartį pasirašiusi grūdų perdirbimo įmonė „Jonavos grūdai“ teigia, kad susitarimas su „Lietuvos geležinkeliais“ išskirtinumo jų įmonei nesuteikė.
„Ten ta sutartis nėra labai konkreti, nėra jokių įsipareigojimų. Ypatingo greičio nepajutau, vagonai suvažinėja maršrutą per 5 dienas. Prašėme 50 vagonų, o gavome tik 13. Žinoma, trūkumas jaučiasi“ , - komentavo „Jonavos grūdų“ generalinis direktorius Vilmantas Tovenskas. Mato Rusijos šešėlį
Anot R. Karbauskio, „Lietuvos geležinkeliai“ staiga nebesugeba dirbti darbo, kurį sėkmingai dirbo visus 20 metų. „Prieš kelis metus buvo rekordinis derlius ir geležinkeliai puikiai susitvarkė, ir pasidalino vagonus. Taip, vagonų ir tada trūko, tačiau viskas buvo daroma taip, kad nebūtų nuskriaustų, o „Lietuvos geležinkeliai“ turėjo didelius kiekius pervežimų ir uždirbo labai daug pinigų“.
„Dabar jie mums siūlo ukrainietiškus vagonus, kurių nuomos kaina yra daugiau nei dvigubai brangesnė. Tuos kaštus reikia pasidengti mums patiems – sutartys pasirašytos, o derlius nuimtas anksčiau“, - susiklosčiusią situaciją komentavo R. Karbauskis.
Pasak R. Karbauskio, „Lietuvos geležinkeliai“ norėjo sukurti situaciją, kokia yra Rusijoje – ten visas vagonų parkas yra išnuomotas tarpininkams. „Rusijos grūdovežių parkas pasidarė ypatingai pelningas „kažkam“ ir „kažkas“ labai gerai gyvena. Deja, lietuviškam vagonų parkui yra alternatyva – sunkvežimiai“, - neslėpė pykčio R. Karbauskis.
„Mes įspėjom „Lietuvos geležinkelius“ jau prieš metus ir davėme garantiją, kad jie turės krovinių ištisus metus“, - sakė R. Karbauskis. Jis taip pat išsakė įtarimus, kad tai ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos interesų įgyvendinimas – bandoma padaryti, kad nebeliktų pigesnių, lietuviškų vagonų. Išsigelbėjimo šiaudas – sunkvežimiai?
Anot Ramūno Karbauskio, ūkininkai ir vežėjai tapo daug sudėtingesnio žaidimo įkaitais, nei atrodo iš šalies. Penktadienį žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pats pripažino, kad jam „Lietuvos geležinkeliai“ melavo, kai pats pravažiavęs per Lietuvą pamatė, kokioje situacijoje yra Lietuvos ūkininkai.
„Mūsų sprendimas – bandysim suktis ir gelbėti grūdus, nors kaštai bus brangesni. „Lietuvos geležinkeliai“ nenori nieko keisti ir jie turi nešti atsakomybę, o mes nusipirksime kelis šimtus sunkvežimių, kurie pakeis vagonus. Tačiau čia „Lietuvos geležinkeliai“ pralaimės, Lietuvos biudžetas neišloš, o ir gamtos užterštumas bus didesnis. Jei kažkam tai atrodo naudinga – tai visiška nesąmonė“, - sakė R. Karbauskis.
R. Karbauskio nuomone, „Lietuvos geležinkeliai“ apie pasikeitimus eksportuotojus ir ūkininkus turėjo informuoti jau kovo mėnesį ir kartu ieškoti išeities, kad nuostoliai nebūtų tokie skaudūs.
