Budėjimo režimu paprastai dirbanti Elektrėnų elektrinė pastaruoju metu sukasi lyg geriausiais laikais.
Pirmadienį visu pajėgumu veikė trys elektros gamybos blokai, nors čia viena kilovatvalandė kainuoja apie 40 centų.
Dar du blokai remontuojami, senieji – jau išjungti, o naujausias dar nepradėjo veikti.
Pabrango tris kartus
„Nuo rugpjūčio 20 dienos Lietuvos elektrinė gamina daugiau nei įprastai”, – pripažino „Lietuvos energijos” Didmeninės elektros prekybos departamento direktorius Vidmantas Salietis.
Suplanuota, kad piko valandomis Elektrėnai per valandą pagamins 850 megavatų (MW), o vartojimas Lietuvoje tuo metu siekia 1300 MW.
Gaminti elektrą Elektrėnuose beprotiškai brangu.
Dėl pabrangusių gamtinių dujų Lietuvos elektrinės gaminamos elektros kaina yra 40–43 centai už kilovatvalandę – tris kartus daugiau nei vidutinė kaina rinkoje.
Kauno hidroelektrinė kol kas gali patiekti mažiau elektros energijos dėl sumenkusio vandens lygio Nemune, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė irgi veikia visu pajėgumu.
Pirmadienį 14 val. mūsų šalies elektrinės pagamino pusantro karto daugiau elektros, negu galbūt kada nors gausime iš planuojamos statyti Visagino atominės elektrinės. Popietę elektrinės pagamino 863 MW.
Numatytoje statyti atominėje elektrinėje pagal turimą akcijų skaičių Lietuvai priklausys 513 MW. Maža to, rugpjūčio 23 dienos popietę Lietuva sugebėjo per valandą pasigaminti daugiau negu tūkstantį megavatų.
Rusai išjungė liniją
Kas privertė bent trumpam prisiminti Elektrėnus, nors lietuviška elektra gerokai brangesnė nei importuojama?
Elektros energijos supirkimo kaina, kurią nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, yra 37,07 cento. Lietuvos elektrinės savikaina – 10–15 proc. didesnė.
Staigiai įjungti elektrines teko dėl kelių priežasčių. Pirmiausia – dėl rusų akibrokšto.
Šios šalies elektros perdavimo sistemos operatorius išjungė vieną perdavimo liniją į Latviją, todėl staigiai sumažėjo linijų pralaidumo galia.
Rusijos energetikos sistemos operatorius tai padarė be jokio įspėjimo, nors taip elgtis buvo privaloma.
Perduoti daugiau elektros iš Estijos nėra galimybių dėl menko linijų pralaidumo, tad kaimynai negalėjo patenkinti staigiai išaugusio energijos poreikio Latvijoje ir Estijoje.
Dėl to staigiai pašoko elektros kaina biržoje – net iki 42,5 cento už kilovatvalandę, nors anksčiau nesiekdavo nė 16 centų.
Be to, Rygoje buvo išjungta elektrinė, kurioje energija gaminama deginant dujas. Dėl to susidarė nemenkas deficitas.
Vartotojai dar nekentės
Tiesa, tris kartus pabrangusi elektra biržoje šalies gyventojams vargu ar ką nors lems, nes kainos buitiniams vartotojams reguliuojamos.
„Kainų šuolis biržoje daugumai vartotojų mažmeninėje rinkoje įtakos neturėjo, nes beveik visi tiekėjai perka fiksuotomis kainomis”, – „Lietuvos rytui” teigė bendrovės „Energijos tiekimas” generalinis direktorius Algirdas Juozaponis.
Dėl išaugusių kainų nuostolių galėjo patirti tik tie tiekėjai, kurie elektros energiją savo vartotojams perka biržoje.
Bet jei tokia padėtis užsitęstų ilgiau, neabejojama, kad tai pajustų ir eiliniai vartotojai.
Estijos elektros tinklų įmonės „Elering” vadovas Taavi Veskimägi įsitikinęs, kad staiga uždaryta linija turėjo didelį neigiamą poveikį Baltijos šalių energijos tinklui.
Tai – įrodymas, jog Baltijos šalių elektros sistemos turi būti prijungtos prie žemyninės Europos zonos.
