– Su kokiais iššūkiais Europos energetika susidurs artimiausiais dešimtmečiais? – „Lietuvos rytas” paklausė P.Olechnovičiaus.
– Kalbas apie tai paskatino itin svarbus dokumentas „Energy Roadmap 2050”. Nerimą kelia jame esantis siūlymas padalyti Europą į senąją ir naująją – įtvirtinti nelygybę, kuri nepagrįsta ir gali sukelti tik įtampą.
CEEP, kurios viena įkūrėjų buvo „Grupa Lotos” ir kurios direktorių tarybai dabar pirmininkauju, nuolat pasisako už tai, kad Vidurio Europa turi būti visos Europos energetikos politikos, atsižvelgiančios į jos plėtros poreikius ir pagrįstos lygiateise partneryste, dalis.
Bet, sprendžiant iš „Energy Roadmap 2050”, kai kurios Europos institucijos to nesuvokia.
Bendrojo vidaus produkto (BVP) lygis vienam ES-15 šalių gyventojui 2010 metais sudarė 28,3 tūkst. eurų, o Vidurio Europoje – 9 tūkst. eurų. BVP vienam Vidurio Europos gyventojui yra tris kartus mažesnis nei penkiolikoje senųjų ES šalių.
Šis skirtumas nemažėja nuo 2005 m. Tad kokie sprendimai turėtų būti priimami, kai iki lygybės dar taip toli? Man, verslo žmogui, akivaizdu, kad senosios šalys turėtų padėti naujoms narėms jas pasivyti.
Tačiau neatrodo, kad kuriant energetikos sektoriaus strategiją būtų į tai atsižvelgta.
– Kokie numatyti šios strategijos sprendimai gali būti nepriimtini Europai ir Lietuvai?
– Numatoma mažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį visoje ES, bet neatsižvelgiama į skirtingas kiekvienos šalies sąlygas. Tai dar labiau padidintų atotrūkį tarp ES-15 zonos ir kitų ES valstybių, taip pat ir Lietuvos.
Suprantu kilnius aplinkosaugos aktyvistų, kuriuos palaiko ir didelė visuomenės dalis, siekius. Žinau, kad nėra idealaus Europos energetikos problemų sprendimo, tačiau jų gali būti ir gerų, ir blogų.
Mėšlungiškai mažinti anglies dvideginio išmetimą naujosioms ES valstybėms nėra gerai. Teoriškai tai galėtų pagerinti mūsų planetos būklę, tačiau to dar niekas galutinai neįrodė. Tačiau neabejotina, kad dėl tokių sprendimų sulėtės ekonomikos augimas ir smuks 100 milijonų naujųjų europiečių gyvenimo lygis.
Kol kas Lietuvai labai gerai sekasi mažinti anglies dvideginio emisiją. Nuo 1990 metų jūsų šalis ją turėjo sumažinti 8 proc., tačiau pavyko netgi 50 proc. Dėl to valstybė uždirbo papildomų lėšų pardavusi taršos leidimus.
Kiek „Energy Roadmap 2050” reikalavimai padarys įtakos Lietuvai, daug lems tai, ar pavyks pastatyti naują atominę elektrinę. Jei pavyks, reikalavimai greičiausiai bus nesunkiai įvykdyti. Jei ne – turės deginti kietąjį arba skystąjį kurą ir spręsti anglies dvideginio emisijos mažinimo klausimus.
– Ar Europa sugebės išlikti konkurencinga pasaulinėje energetikos rinkoje mažindama emisiją tiek, kiek numatyta strategijoje?
– Europos Achilo kulnas yra jos konkurencingumas sparčiai kintančiame pasaulyje. Norėdami sudaryti ateities, tarkime, 2050 metų pasaulio ekonomikos žemėlapį, turėtume išskirti Kiniją, Indiją, Braziliją, Rusiją ir Indoneziją kaip itin galingus žaidėjus.
Jei Europa nori būti šio žaidimo dalyvė, ji privalo likti konkurencinga.
Tačiau taip nebus, jei produkcija bus gaminama naudojant labai brangią energiją. Tai ne tik sulėtintų žemyno ūkio augimą, bet ir sukeltų socialinių neramumų Vidurio Europos šalyse, supančiotose drastiškomis anglies dvideginio emisijos kvotų kainomis.
Jei tiesiogiai strategijos reikalavimai Lietuvos ir nepaliestų, bendras Europos energetikos ūkio nuosmukis neabejotinai bus skaudus smūgis ir jūsų šaliai.
Jai per artimiausius dešimtmečius svarbu užsitikrinti kuo didesnę energetinę nepriklausomybę nuo Rytų, panaudoti esamus vidinius energijos išteklius bei stiprinti dujų ir elektros jungtis su Europos Sąjungos valstybėmis, pirmiausia – su Lenkija. Nuo to, kaip Lietuvai pavyks susidoroti su šiomis užduotimis, priklausys ne tik energetikos sektoriaus, bet ir visos šalies ekonomikos padėtis.
– Kaip turėtų elgtis ES, norėdama užbėgti už akių galimam Europos energetikos ūkio smukimui?
– Niekaip nepasivysime vakarinės žemyno dalies, jei ES nepatvirtins realios politikos dėl anglies dvideginio kiekio, kuri įvertintų naujų vienuolikos ES šalių istorinius skirtumus, poreikius ir nuosavus energijos išteklius.
CEEP pozicija yra tokia: turėtume naudoti vietinius energijos išteklius, taikydami naujausias technologijas ir atsižvelgdami į aukščiausius aplinkos apsaugos standartus.
Pirmiausia tai susiję su akmens anglimis, kurios vis dar suvokiamos kaip „nešvarus” energijos šaltinis.
Anksčiau anglys iš tikrųjų buvo toks kuras, tačiau dabar dėl pažangiausių technologijų viskas pasikeitė.
Mes turime galimybę gerokai padidinti iš anglių gaminamos energijos efektyvumą. Jo didinimo pažanga yra didžiulė – nuo maždaug 25 proc. prieš 50 metų iki maždaug 45 proc. šiuo metu.
Esame įsitikinę: naujai statomos anglių jėgainės gali pasiekti beveik 45 proc. efektyvumą.
Tai sumažintų anglies dvideginio dujų emisiją daugiau kaip 30 procentų ir suteiktų Europai konkurencinį pranašumą, palyginti su Kinija, Indija ir JAV, kuriose numatoma gerokai didinti anglių sunaudojimą.
ES gali tapti švarių akmens anglių naudojimo technologijų lydere visame pasaulyje.
– Tačiau Lietuvoje nėra akmens anglių. Kokias alternatyvas ji galėtų panaudoti?
– Kaip jau minėjau, Lietuvos energetikos rinkoje gali atsirasti labai svarbus žaidėjas – nauja atominė elektrinė, kuri iš esmės pakeistų visą energetikos žemėlapio vaizdą.
Viena realiausių alternatyvų – skalūnų dujos. Labai sveikintina valstybės iniciatyva pradėti jas naudoti. Jau atliekami dujų paieškos darbai Vakarų Lietuvoje.
Skalūnų dujos gali sukelti tikrą revoliuciją energetikos sektoriuje. Tai – didžiulė galimybė Lietuvai padidinti energetinę nepriklausomybę nuo Rytų ir sumažinti kainas vietos rinkoje.
Šių dujų išgavimas gali turėti įtakos teigiamiems ekonominiams ir politiniams pokyčiams.
– Ar Lietuva dalyvauja formuojant ES energetikos politiką? Kaip mūsų šalies įmonės galėtų labiau įsitraukti į šį procesą?
– Asociacija „Centrinės Europos energetikos partneriai” veikia Vidurio ir Rytų Europoje, ji atvira visoms įmonėms iš šio regiono šalių, priklausančių ES.
Siekiame suvienyti mūsų regiono energetikos interesus, juos pristatyti politinius sprendimus priimančioms ES institucijoms ir burti įmones bendriems projektams vykdyti.
Prieš metus mūsų partneriu tapo koncernas „Achemos grupė”. Nuo šiol jis aktyviai dalyvauja svarstant energetikos sektoriaus problemas Europoje ir tuo pat metu sprendžia savo verslo reikalus.
Prisijungti prie CEEP veiklos ketina ir daugiau Lietuvos įmonių, tad šio regiono verslas dar labiau prisidės kurdamas energetikos sektorių reglamentuojančius ES įstatymus.
Būsimas Lietuvos pirmininkavimas ES sudaro galimybes CEEP nariams kalbėtis su Europos Sąjungos vadovais ir imtis svarbiausių sprendimų.
Visiškai pritariu buvusio ES pramonės komisaro Günterio Verheugeno minčiai, kad pirmininkaudama Europos Sąjungai Lietuva turėtų daugiausia dėmesio skirti energetikai, nes pati šalis turi daug spręstinų šios srities problemų.
