Į uždarą posėdį susirinkusi Kauno miesto savivaldybės taryba pasijuto kvailio vietoje. Konfidencialumo pasižadėjimą pasirašę politikai svarstė šilumos tiekimo bendrovės „Kauno energija“ vadovybės sprendimus dėl Rusijos koncerno „Gazprom“ valdomos KTE pardavimo naujam investuotojui, lietuvio verslininko R. Stonio bei jo šeimos valdomai, Jungtinėse Valstijose registruotai, bendrovei „Clement Power Venture“.
Šis svarstymas patyrė fiasko paaiškėjus, kad galbūt jau anksčiau Maskvoje buvo pasirašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria „Gazprom“ savo akcijas pardavė R. Stoniui.
Verslininkas žurnalistams šio fakto nepaneigė ir prašė palaukti, kol Registrų centre bus oficialiai užfiksuotas akcininko pasikeitimas.
Kauną valdanti konservatorių suformuota koalicija atsidūrė apgailėtinoje situacijoje, tapo aišku, kad miesto savivaldybės tarybos suformuota bendrovės „Kauno energija“ valdyba sugebėjo prieštarauti akcininko (Kauno savivaldybės) valiai ir palaiminti sandorį, kuriam prieštaravo valdantieji.
Kauno meras, konservatorius A. Kupčinskas tikino nenuleisiantis rankų ir sieksiantis, kad, jo nuomone, prieš savivaldybės valią veikusi „Kauno energijos“ valdyba atsakytų už savo veiksmus. Kartu meras džiaugiasi, kad miestui pavyko žengti dar vieną žingsnį link šilumos ūkio liberalizavimo ir naujų šilumos tiekėjų pritraukimo.
- Kaip apibrėžtumėte susidariusią situaciją, kai sandoris įvyko savivaldybei už akių, akcijų pardavimui pritarus „Kauno energijos“ valdybai?
- Mes suprantame, kad atsakomybės galime reikalauti tik iš „Kauno energijos“ valdybos, kurios nariai nepaisė miesto interesų arba menkai paisė bei prieštaraudama akcininko (Kauno miesto savivaldybės. – red.) valiai priėmė tokį skubotą sprendimą.
Dėl to savivaldybės administracijos direktorius kreipėsi į teismą, o aš – į prokuratūrą. Pasirodžiusi informacija, kad prokuratūra atmetė mano kreipimąsi, yra klaidinga, prokurorai kaip tik paprašė pateikti dar daugiau medžiagos.
- Ar bandysite stabdyti akcijų pirkimo-pardavimo sandorio įregistravimą, jį užginčyti?
- Dar negaliu pasakyti, kokių teisinių veiksmų imsimės. Vertinant šį precedentą reikia žvelgti kur kas giliau, į priešistorę. 2002 metais, kai buvo perduodama KTE, sutartis matė ir miesto tarybos nariai, ir akcininkų susirinkimas. O dabar numatyta, kad viską sprendžia „Kauno energijos“ valdyba, tad miesto savivaldybės taryba buvo pastatyta „prieš faktą“.
Gaila, kad įvairių interesų veikiama „Kauno energijos“ valdyba nepaisė miesto savivaldybės tarybos valios ir nuėjo savo keliu.
- Sandoris tarsi įvykęs, sutartis pasirašyta. Kokias sąlygas iš šio sandorio pavyko išsiderėti miestui?
- Esminė tiek mano, tiek ir mūsų frakcijos (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų) sąlyga buvo ta, kad mieste neliktų šilumos tiekimo monopolio, įsipareigojimo pirkti šilumą.
„Kauno energijos“ valdyba nusiderėjo, kad iki 2017 metų privalomas miesto perkamos šilumos kiekis būtų sumažintas nuo 80 iki 50 procentų. Tai jokiu būdu nėra rinkos atvėrimas, nes investuotojai, matydami, kad Kaune rinka yra tik dalinai laisva, pagalvos, ar investuoti šiame mieste.
Manau, kad valdyba neiškovojo esminės sąlygos, jog nuo kitų metų mieste neliktų jokios šilumos tiekimo monopolijos, įsipareigojimo pirkti šilumą iš vieno tiekėjo.
- Keisto pasiūlymo sulaukėte iš R. Stonio. Nejaugi jis ketina atsisakyti dominuojančios padėties šilumos rinkoje?
- Šiandien vykusiame uždarame savivaldybės tarybos posėdyje būsimas pirkėjas (R. Stonys. – Red.) įsipareigojo, kad šį sutarties punktą galima panaikinti. Pasak jo, privalomas šilumos pirkimas - „Kauno energijos“ valdybos atsakomybė, o pirkėjai nebūtų prieštaravę, kad pirkti privalomos šilumos kiekis būtų lygus nuliui.
Šioje vietoje „Kauno energijos“ valdyba lieka kvailio vietoje. Ji ne tik kad nepaisė Kauno tarybos ir akcininko valios, bet ir pasirašiusi sutartį gavo antausį nuo pirkėjo.
- Koks likimas laukia „nepaklusniosios“ „Kauno energijos“ valdybos narių?
- Rugsėjo 28 dieną kviečiamas akcininkių susirinkimas. Greičiausiai iš naujo formuosime šios bendrovės valdymo organus. Be to, lauksime, kaip šį valdybos narių elgesį įvertins tyrimą pradėję teisėsaugininkai.
- Artėja šildymo sezonas, kalbama, kad jis vėl bus rekordiškai brangus. Kaip kauniečiams gali atsiliepti KTE pardavimo sandoris?
- Šis sandoris orientuotas į ateitį, nes galios Kainų komisijos nustatytos šilumos kainos. Jeigu neįvyks kokių nors didesnių nelaimių, šis sandoris šilumos kainai neturėtų atsiliepti.
- Kaip įsivaizduojate galimybę sumažinti šilumos kainas Kauno mieste?
- Svarbiausia sukurti konkurencinę aplinką, nes kol jos nėra, miestas ir „Kauno energija“ neturi iš ko pasirinkti, iš ko pirkti šilumą. Taip išlieka monopolinė situacija.
Patys suprantame, kad alternatyvus energijos tiekėjas greitai neatsiras, tad mūsų siekis - kad kuo greičiau atsirastų konkurencinga aplinka. Dabar miestas srebia tai, ką 2002 metais priėmė tuometė Kauno taryba.
Kai kiti miestai investavo į biokurą, pertvarkė savo termofikacines ar kitokias katilines, tuomečiai Kauno vadovai nusprendė KTE parduoti „Gazprom“ ir tikėjosi, kad taip sumažės šilumos kaina. Deja, srebiame prieš dešimtmetį posėdžiavusios tarybos darbo rezultatus.
Sieksime, kad į Kauno ateitų kuo daugiau investuotojų, išnaudosiančių alternatyvius energijos šaltinius, kad miestas galėtų rinktis, iš ko pirkti šilumą atsižvelgiant į siūlomą kainą.
Akcijų pirkėjas nenori būti monopolininkas?
Naujuoju KTE šeimininku jau tituluojamas R. Stonys džiaugėsi rokiruote, kai apeinant Kauno savivaldybės tarybos prieštaravimus pavyko pasirašyti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį.
„Pagaliau tai atvers kelią investicijoms, pagaliau Kaunas galės atsisakyti dujų šildymui ir po trejų metų pereiti prie biokuro. O tai šilumos kainas atpigins mažiausiai 25 procentais“, - žurnalistams žadėjo R. Stonys.
Jo nestebina ir tai, kad atsisakoma įsipareigojimo iš KTE pirkti ne mažiau kaip 50 proc. miestui reikalingos šilumos. „Mes jau keletą mėnesių deklaruojame, kad nenorime jokių išskirtinių sąlygų, nes esame įsitikinę, kad investavę iki 300 milijonų litų, jog būtų įrengti biokuro katilai, mes miestui sugebėsime tiekti pigiausią ir konkurencingiausią šilumą. Labai tikiuosi, kad baigėsi trukdžiai ir kad su meru pasirašytas susitarimas atvers kelius pigiai šilumai.
Primenu, kad perėjus prie biokuro kauniečiai kasmet sutaupys apie 40 milijonų litų“, - sakė iš „Gazprom“ KTE akcijas perkančios bendrovės „Clement Power Venture“ akcininkas R. Stonys.
