– Vėl žadate pigesnes dujas. Ar jums neatrodo, kad žmonės jau pavargo nuo šio pažado? – A. Sekmoko paklausė „Lietuvos ryto” televizijos žurnalistas Edmundas Jakilaitis.
– Pigesnės dujos bus, tik klausimas – kada.
Tai sietina su būsimu gamtinių dujų terminalu. Antrasis siekis – priversti „Gazprom” taikyti kitą dujų kainą Lietuvą.
Ir čia turime sąjungininkę – Europos Komisiją.
– Tačiau per jūsų kadenciją, net esant krizei, šiluma pabrango 62 proc., elektra – 46 proc., dujos – 27 proc.
– Energijos ištekliai brangsta visame pasaulyje. Tai atsiliepia ir Lietuvai.
Be to, mes dar nesugebame suvaldyti monopolijų. Rinkos dalyviai piktnaudžiauja savo padėtimi. Ir ne tik Lietuvoje.
Todėl Europos Komisija pradėjo tyrimą dėl padėties devyniose ES šalyse.
Siekiant suvaldyti monopoliją reikia stiprinti ir Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, nes ministerija kainų nevaldo.
– Vis dėlto kodėl lietuviai už visas energetines paslaugas moka daugiau nei Latvija ir Estija?
– Vienu metu Rusija buvo nusistačiusi prieš Estiją dėl bronzinio kario statulos perkėlimo. O dabar mes esame taikinys dėl ES trečiojo energetikos paketo.
Be to, aukštas kainas lemia ir infrastruktūros stoka.
Dujas gauname iš vieno šaltinio, o elektros jungčių trūksta, kad kainos susilygtų su Skandinavijos.
– Vadinasi, tai, kad už viską mokame daugiau, susiję tik su Rusijos politika? Lietuvos Vyriausybė niekaip nesusijusi?
– Baltijos šalys tebėra energetinė sala, ir dėl to mokame daugiausia. Tik laisvoji rinka gali užtikrinti konkurencingą kainą, o šiandien tos rinkos nėra.
Todėl šiandien vyksta kova – ar išliks monopolinės kainos, ar mes sukursime rinką. Todėl trečiasis energetikos paketas – rinkos kūrimo pradžia. Ir tai jau nebegrįžtamas procesas.
– To paties siekia ir estai su latviais, tačiau jiems taikomos mažesnės dujų kainos. Kodėl?
– Kalbant apie Latviją, jų pažanga yra lėtesnė. Trečiąjį paketą jie žada taikyti tik nuo 2017 metų. Kai pastatysime suskystintų gamtinių dujų terminalą, mūsų padėtis taps palankesnė nei latvių.
Estai eina tuo pačiu keliu kaip ir mes, todėl dujų kaina ir jiems kilstelėta.
Bet dabar ašis yra Lietuva, nes būtent dėl mūsų kreipimosi Europos Komisija pradėjo tyrimą dėl „Gazprom” piktnaudžiavimo monopoline padėtimi.
– Bet padėtis nuolat blogėja. 2008 metais už šildymą kompensacijas gavo keliolika tūkstančių žmonių, tam išleista 33 mln. litų. Pernai kompensacijos skirtos jau per 100 tūkst. žmonių, o tam išleista per 100 mln. litų.
– Ši situacija blogėja nuo 2004 metų, kai privatizuotos „Lietuvos dujos”. Tuomet tikėtasi, kad Lietuva už dujas mokės mažiausią kainą, tačiau įvyko priešingai. Vyriausybė daro žingsnius, kurie nebuvo padaryti anksčiau. Tačiau mums reikia laiko.
Per kitą kadenciją bus daugiau teigiamų poslinkių.
– Lietuva neseniai prisijungė prie bendros Skandinavijos ir Baltijos elektros rinkos. Bet už elektrą mūsų šalis vis tiek moka 20 proc. brangiau nei Estija.
– Turime atskirti du dalykus. Estai turi skalūnų elektrines. Elektros jie gauna ir iš Suomijos, su kuria Estiją jungia didesnė jungtis.
O Lietuva yra labiau izoliuota, nes mes tokių jungčių neturime. Todėl ir kaina didesnė.
– Anksčiau Lietuvos vartotojai už kilovatvalandę mokėjo 4 euro centus, o kai šalis prisijungė prie kitos elektros biržos, mokame dar brangiau.
Kas nutiko?
– Mes patyrėme trumpalaikį kainų svyravimą, kai Rusija neseniai nutraukė tiekimą Latvijai. Todėl kaina – jungčių trūkumo pasekmė.
Tačiau vertinant ilgesnį laikotarpį, kaina iš esmės nesikeitė. Panašią kainą prognozuojame ir kitais metais.
Tačiau visada yra rizika – jeigu brangs importuojama elektra, tai atsilieps visiems.
– Teigiama, kad vien Lietuvos perėjimas prie kitos elektros biržos pabrangino elektrą 15 proc. Tai tiesa?
– Brangimo su tuo nesiejame. Neturime savo generacijos, esame priklausomi nuo importo.
Jei nebūtų „Nordpool” biržos, elektros prekybos tarpininkai uždirbtų dar daugiau.
– O ar neatsitiks taip, jog padidėjus kainai didmeninėje rinkoje Kainų komisija nuspręs, kad elektrą reikia branginti ir gyventojams?
– Buitiniams vartotojams yra numatyta kaina, kurią užtikrina reguliuojama elektros gamyba. Be to, neprognozuojame kainų didėjimo gyventojams, nors Kainų komisija yra nepriklausoma institucija.
– Ar galima tvirtinti, kad „Nordpool” birža yra brangesnė nei „Baltpool”?
– „Baltpool” veikia pagal „Nordpool” taisykles, tad skirtumų tarp taisyklių nėra. Jos yra tos pačios – rinkos principu grindžiamos kainos.
– Bet kuriuo atveju rusiška elektra – brangesnė nei skandinavų, ar ne?
– Elektros gauname ir iš Latvijos, Kauno hidroelektrinės. Tačiau priklausomybė nuo vieno šaltinio, kai importuojame 66 proc., mus daro priklausomus.
– Nuo naujųjų metų jau visi ūkiniai vartotojai galės pirkti elektrą biržoje. Ar dėl to nepadidės kaina?
– Biržos mechanizmas apriboja galimybę pasipelnyti tarpininkams. Didieji vartotojai jau prieš porą metų pradėjo pirkti elektrą laisvojoje rinkoje, o skundų nėra iki šiol.
– Gal ir buitiniams vartotojams numatyta galimybė pirkti elektrą iš biržos?
– Planuojama, kad nuo 2015 metų visi vartotojai galės pirkti elektrą iš biržos.
Panašiai yra ir dėl mobiliojo ryšio teikėjų. Šiandien kiekvienas gali pasirinkti operatorių, todėl niekas nesiskundžia, kad kainos per didelės, nes jas nustato rinka.
Taip pat veikia interneto paslaugų rinka.
Tokios pat taisyklės galios ir elektros rinkoje.
– Vis dėlto ką estai daro kitaip, kad už elektrą ir dujas moka mažiau?
– Dujos Estijos išteklių portfelyje sudaro mažą dalį, o didelę – skalūnai.
Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl jie gali apsirūpinti patys ir mokėti mažiau.
O pačius rinkos principus estai įgyvendina lėčiau nei mes.
