Pasaulio vandenys gali sukurti daugiau elektros energijos, nei iki šiol buvo manoma.
Tiesa, su šiandienėmis technologijomis kol kas daugiau eksperimentuojama, nei jos duoda apčiuopiamos naudos.
Portugalija, Škotija, Anglija, Švedija – šalys, kuriose jau išgaunama elektra iš jūros bangavimo. Principas paprastas – cirkuliuojantis vanduo judina mechanizmus ir taip gaminama elektra. Skirtumas – kokią technologiją pasirinkti.
Neringos valdžia taip pat norėtų, kad panašus parkas stovėtų Baltijos šalyse. Valdininkai jau ieško lėšų galimybių studijai. Tačiau projekto autoriai Lietuvoje gali susidurti su dideliu pasipriešinimu – juk povandeninį parką siūloma statyti ne bet kur, o Kuršių nerijoje.
Palaiko ir valdžia
Ar poilsiautojų numylėtoje, UNESCO saugomoje, vienoje gražiausių Lietuvos vietų – Kuršių nerijoje gali atsirasti povandeninės elektrinės?
Gali. Taip sako šios idėjos autoriai ir baksnoja į pavyzdžius Europoje.
Neringos savivaldybės vadovai apie tai irgi kalba vis garsiau, nes palaiko tokį projektą. Kurorto valdžia – viena iš tokios idėjos iniciatorių.
Jau parengtas preliminarus aiškinimas, pavyzdžiai, kuriuos galima pritaikyti Lietuvoje.
„Nebūtų jokios žalos nei gamtai, nei poilsiautojams”, – įsitikinęs vienas iniciatorių Egidijus Gaidamavičius, dirbantis prekyba atsinaujinančiais ištekliais užsiimančioje bendrovėje „Timbex”.
Pjuvenos, malkos, durpės, geoterminiai šaltiniai, saulė, vėjas – ne vieninteliai energijos šaltiniai Lietuvoje, iš kurių galima gaminti elektrą ir šilumą.
E.Gaidamavičiaus nuomone, į šį sąrašą reikėtų įrašyti ir jūros bangas.
Sustabdytų kopų nykimą?
Planuojama, kad įrenginys padėtų aprūpinti elektra visą Neringos miestą.
Negana to, kalbama ir apie naudą kopoms.
„Tai pigios elektros šaltinis. Todėl mums ši idėja labai priimtina”, – „Lietuvos rytui” sakė Neringos savivaldybės administracijos direktorius Algimantas Vyšniauskas.
Be to, kaip teigia iniciatoriai, iš dalies būtų sumažintas Nidos kopų irimo procesas.
Mat elektros gamybos statiniai sumenkintų jūros daromą žalą. „Būtų dviguba nauda”, – neabejojo A.Vyšniauskas.
Išgauti energiją iš Baltijos jūros bangų Kuršių nerijoje siūloma dviem būdais. Panašūs variantai įgyvendinami šalia Škotijos krantų bei Švedijos pakrantėje. Tačiau, kaip tikina idėjos autoriai, galima sujungti abu būdus.
Jūros dugne – „austrės”
Pirmasis variantas nusižiūrėtas nuo škotų. Tiesa, pačią technologiją sukūrė ne jie, o Šiaurės Airijos Belfasto karališkojo universiteto mokslininkai, pavadinę ją austre. Mat ant jūros dugno gulintis įrenginys iš tiesų primena moliuską atvertu kiautu.
Po kiekvienos bangos vanduo patektų į „austrės” siurblį, o iš jo vamzdžiu keliautų į generatorių, esantį krante. Šis gamintų elektrą. Tokia eksperimentinė elektrinė nuo 2009 metų jau veikia Škotijoje, nes ši šalis sutiko finansuoti projektą. Elektrą „austrė” tiekia Orknio salų gyventojams bei elektros tinklams.
Skelbiama, kad jos pagaminamos elektros kol kas užtenka 9 tūkstančiams namų. Tačiau netrukus ketinama statyti daugiau „austrių”. Kol kas tai didžiausias jūros bangų energijos parkas pasaulyje. Kuršių nerijoje „austrė” gulėtų 10–12 metrų gylyje, o jūros dugnui esą nepadarytų jokio poveikio, be to, įrenginys veikia tyliai.
Pavyzdys – ir Portugalijoje
Kitas Neringos savivaldybės svarstomas variantas – portugalų sukurta sistema. Bangų energijos gaudytojai ją pavadino „Pelamis”. Tai – nuodingosios jūrinės atogrąžų gyvatės lotyniškas pavadinimas.
Ant jūros paviršiaus plūduriuojantis 150 metrų ilgio, 3,5 metro pločio ir 700 tonų sveriantis plūduras iš tiesų primena ilgą vandens gyvatę. Jis pritvirtintas lynais prie dugno, kad neišplauktų į krantą.
Prie plūduro prijungti mechanizmai bangų judinami aukštyn, žemyn ir į šonus.
Taip generuojama elektra, vėliau patekanti į krante esančią transformatorinę. Tokie plūdurai iki šiol mirksta prie Portugalijos krantų, netoli Kosta Verdės regiono.
Dar vienas siūlomas variantas primena paprasčiausią turbiną: per plūdurą, sumontuotą ant dugno netoli kranto, nuolat cirkuliuotų vandens srovė.
Panašiai, tiktai ore, veikia turbopropeleriniai lėktuvai, kai per turbinas patenkantis vėjas sukuria papildomos energijos.
Parką valdytų savivaldybė
„Didžiausias bangų energijos privalumas – nuolat cirkuliuojanti srovė, nesvarbu, ar jūra rami, ar audringa”, – sakė E.Gaidamavičius. Beje, specialistai teigia, kad tokiam elektros gamybos būdui labiau tinka ramesnė, o ne audringa jūra.
Projekto autoriai tikina, kad plūdurai Kuršių nerijoje nebjauros vaizdo ir neatrodys grėsmingai. Kvadratiniame jūros kilometre galima pastatyti net 40 tokių plūdurų, o vienas jų gali aprūpinti elektra apie 500 namų.
Žuvims ir smulkiajai laivybai jie irgi neturėtų trukdyti. „Nei valtys, nei jachtos tikrai nekliudytų įrangos. O štai povandeninių laivų plaukiojimą jau, ko gero, reikėtų pristabdyti”, – juokavo E.Gaidamavičius.
Parką galėtų valdyti pati Neringos savivaldybė, kurios gyventojai jūros pagamintą elektrą ir naudotų. Likusi būtų atiduodama į bendrus tinklus.
Ieškos pinigų studijai
Tiesa, neaišku, už kokią kainą Lietuva supirktų tokią elektrą. Mat jokioje energetikos strategijoje nėra numatyta, kad mūsų šalis kada nors ketina elektrą gaminti iš jūros bangų, nors valstybė superka hidroelektrinėse pagamintą elektrą.
„Savivaldybei tai būtų papildomos pajamos. Ji tai supranta ir iš esmės palaiko šį projektą”, – teigė pašnekovas.
Tai patvirtino ir savivaldybės administracijos direktorius A.Vyšniauskas. Tiesa, pasak jo, dar reikia parengti galimybių studiją. „Tam pinigų bandysime rasti kitų metų biudžete”, – žadėjo valdininkas.
Tačiau jis neabejoja, kad idėja Kuršių nerijoje statyti agregatus sulauks priešininkų. Juk viso pajūrio ruože kuriamas biosferos poligonas, kur dar labiau bus sugriežtinta žmogaus veikla.
„Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba gali sužlugdyti mūsų planą”, – nerimavo A.Vyšniauskas.
Siūlo įkinkyti ir vėją
Apie tai, kad Baltijos jūroje turėtų iškilti vėjo jėgainės, kalbama jau seniai, net yra suprojektuota parkų. Tačiau kol kas Lietuvos vandenyse nestovi nė vieno vėjo malūno.
E.Gaidamavičius mano, kad vėjo jėgaines galima nesunkiai sujungti su bangų energijos gaudyklėmis.
„Tokių pavyzdžių pasaulyje yra. Didžiausia nauda – bangų sukurta elektra galėtų būtų kaip rezervas tuo atveju, jei vėjo jėgainės nesisuktų. Juk ramių dienų pasitaiko dažnai”, – kalbėjo verslininkas.
Be to, jo nuomone, taip atpigtų pats projektas, jis greičiau atsipirktų, nes elektra iškart būtų išgaunama dviem būdais.
„Žemėje yra kelių kilometrų apsaugos zona tokioms jėgainėms, o jūroje tokios zonos nereikėtų”, – įsitikinęs pašnekovas.
Regi ir mokslo centrą
„Prieš kritikuojant šį projektą reikia įvertinti visą naudą”, – sakė bendrovės „Timbex” plėtros direktorius E.Gaidamavičius.
Jo nuomone, bent jau bandomasis projektas skatintų tyrimus, kiek Lietuva galėtų išgauti elektros iš jūros bangų. Idėjos autoriai netgi įsitikinę, kad Neringoje reikėtų kurti tam dirbantį inovacijų centrą.
„Finansavimas irgi nebūtų didelė bėda, nes Europos Sąjunga padengia 100 proc. lėšų, reikalingų įgyvendinant tokius bandomuosius projektus”, – sakė pašnekovas.
Be to, E.Gaidamavičiaus nuomone, iki naujos atominės elektrinės atidarymo dar labai toli, tad būtina ieškoti naujų energijos šaltinių.
Pasaulyje jau stato
Pirmasis jūros bangų elektros parkas buvo pastatytas Portugalijoje, netoli Porto, Atlanto vandenyne 2008 m. rugsėjį. Iškilmingai atidarytas parkas turėjo tiekti elektrą pusantro tūkstančio namų.
Tačiau praėjus dviem mėnesiams po atidarymo jis tyliai buvo išjungtas. Skelbiama, kad projektas įstrigo dėl finansinių ir techninių problemų. Pirmajai nesėkmei įtakos turėjo ir kilusi ekonominė krizė.
Šiuo metu projektuojami ir statomi bangų elektros parkai Didžiojoje Britanijoje, Škotijoje, JAV, Australijoje.
Kompanija „Fortum” įgyvendina vieną didžiausių pasaulyje bangų energijos projektų Švedijos vakarinėje pakrantėje.
Australai savo didžiausią bangų energijos parką statys Viktorijos valstijos pakrantėje, elektrinė galės patenkinti maždaug 10 tūkstančių namų energijos poreikius.
Prancūzai dar 1966 metais pradėjo išgauti elektrą iš jūros potvynių.
