Akivaizdu, kad lietuviams vis dar kalbant apie atominę energetiką, rusai sparčiai stato branduolinę jėgainę prie Nemuno, vos už 11 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Pirmąjį bloką numatoma pastatyti 3 metais anksčiau, nei mūsų šalis su japonų investuotojais pastatys Visagino AE. Vis tik rusai pripažįsta, kad tik per Lietuvą nutiesta jungtis su Europa jiems bus sudėtinga problema, ir akivaizdžiai niršta, kad mūsų šalis neprisideda prie Baltijos AE projekto, o nusprendė statyti savo jėgainę.
Lietuvos ir Lenkijos žurnalistams parodę Baltijos AE Kaliningrado srityje statybvietę valstybinio koncerno „Rosatom“ atstovai tikino, jog Lietuva elgiasi neprotingai, atsisakydama surengti viešuosius klausymus dėl poveikio aplinkai vertinimo.
„Lietuva nieko gero nelaimės savo šaliai, jei ir toliau laikysis Rusijai priešiškos pozicijos, – tikino koncerno „Rosatom“ Informacijos ir viešųjų ryšių departamento vadovas Andrejus Timonovas. – Lietuvai buvo siūloma prisidėti prie Baltijos AE statybos, dalyvauti jos valdyme. Šį pasiūlymą Lietuva atmetė, bet dar ne vėlu persigalvoti, priimsime į kompaniją.“
Nesutarimai su Lietuva, būgštaujančia, kad Baltijos AE gali būti nesaugi ir tapti grėsme visam regionui, yra didelis galvos skausmas Rusijai.
Nesukalbami - tik lietuviai
Aplinkinės šalys, tarp jų - Latvija, Lenkija, Estija surengė viešuosius svarstymus, pritarė rusų parengtiems poveikio aplinkai vertinimams. Vienintelė Lietuva atsisako tai padaryti. Lietuvos Vyriausybė ne kartą pabrėžė, kad „Rosatom“ pateikti argumentai jų neįtikina, nes nėra gavusi konkrečių seisminių tyrimų rezultatų ir kitų poveikio aplinkai parametrų.
Antradienį A. Timonovas ir Baltijos fizinės saugos direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Jermišinas sakė esantys įsitikinę, kad Lietuvai ne kartą siuntė išsamias ataskaitas apie elektrinės saugumą, poveikį aplinkai, bet Vilnius atsisako sėsti prie derybų stalo.
Ilgą laiką ramiai argumentus dėstęs „Rosatom“ atstovas A. Timonovas pratrūko: „Kaliningradas ir taip jau yra geopolitikos įkaitas, mes atskirti nuo savo šalies didžiosios dalies, o Lietuva dar labiau mums kiša koją, trukdo stiprinti regiono ekonomiką!“
Laikinai einantis Baltijos AE direktoriaus pareigas Aleksandras Guliajevas apgailestavo, kad užsispyrusi Lietuvos valdžia gaišina ir rusus, ir pati trukdo stiprinti savo energetikos sistemą.
Nemunas nenukentės?
A. Guliajevas atmetė Lietuvos būgštavimus, kad aušinant Baltijos AE reaktorių į Nemuną gali patekti radioaktyvių medžiagų.
„Elektrinėje statomi dviejų apsauginių kontūrų su keturiomis sienomis reaktoriai, žymiai saugesni už gaminamus „Hitachi“ korporacijos. Dėl technologinių ypatybių užterštas vanduo iš principo negali patekti į Nemuną, statomi specialiai įrengti baseinai“, – šviesias perspektyvas piešė A. Guliajevas. Tuo tarpu Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas portalui lrytas.lt sakė, jog „Rosatom“ atsiųsta ataskaita apie poveikį aplinkai tikrai yra didelės apimties, bet joje neparašyta nieko konkretaus.
„Iš principo keista, kad mus derėtis spiria nors ir valstybinė, bet komerciniais pagrindais veikianti kompanija „Rosatom“. Derėtis mūsų Vyriausybė gali tik su Rusijos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministerija. Šioji mums atsakė neaiškiai, maždaug ji čia niekuo dėta. Bet tik ji turėtų atsakyti į mums rūpimus klausimus“, – Lietuvos užsispyrimo priežastis aiškino parlamentaras.
Teks atnaujinti tinklus
Kitas galvosūkis Baltijos AE statytojams, iškilsiantis ir mūsų šaliai – elektros galios perteklius Baltijos regione, ypač turint galvoje, kad esami perdavimo tinklai bus per silpni.
Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija kartu su strateginiu investuotoju Japonų kompanija „Hitachi-GE Nuclear Energy“ ketina 2020 metais pastatyti atominę elektrinę Visagine su japonų sukurtu ABWR tipo reaktoriumi, kurio galia - 1385 megavatai.
Baltarusija iki 2018 metų už 50 kilometrų nuo Vilniaus ketina pastatyti Rusijos finansuojamą Astravo atominę jėgainę su dviem 1200 megavatų galios AES-2006 tipo reaktoriais.
Šiuo metu sinchroniškai veikia vadinamasis BRELL (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos) elektros žiedas, kuris gretimų valstybių elektros energetikos sistemas jungia 330 kV, 500 kV ir 750 kV įtampos elektros perdavimo linijomis. BRELL nariai tarpusavyje koordinuoja elektros energetikos sistemų dispečerinio valdymo klausimus.
Kaliningradas yra sudėtinė šio žiedo dalis. Be to, BRELL vos keletu jungčių sujungtos su europiniais elektros tinklais: Baltijos dugnu nutiestas Estiją ir Suomiją jungiantis kabelis „Estlink 1“, Rusijos ir Suomijos jungtis ties Vyborgu šalia Sankt Peterburgo.
Galimybių perduoti elektrą tarp Lietuvos ir Lenkijos bei Kaliningrado srities ir Lenkijos šiuo metu nėra.
„Mes pastatysime pirmieji"
Baltijos AE statytojai pripažino: dėl šios priežasties yra būtinas Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimas, vieni reikalingi kitiems.
„Mes suteiksime rezervą Lietuvai, kai reikės pristabdyti Visagino reaktorių, jūs mums paskolinsite 1 gigavatą, kai stabdysime savo reaktorių techninei apžiūrai, tai būtina kartą per metus. Apskritai, niekur nuo mūsų nepabėgsite, jei norėsite pasitraukti iš bendros elektros apytakos sistemos, mes eisime iš paskos. Neužmirškite, kad mes pirmieji pastatysime AE, o kas pirmas, tas ir diktuoja sąlygas rinkoje“, – perspėjo „Rosatom“ atstovas A. Timonovas.
Branduolinės jėgainės prie Baltijos pirmąjį bloką, kuris bus skirtas Kaliningrado energetikos poreikiams patenkinti, Rusija planuoja užbaigti 2017 m. Antrąjį bloką, kuris gamins elektrą eksportui, planuojama užbaigti 2018 m.
Šiuo metu Baltijos AE statybvietėje dviem pamainomis triūsia per 700 darbuotojų, įsibėgėjus statyboms dirbs apie 7 tūkst. žmonių.
Šiuo metu jau paklotas betoninis pirmojo bloko pagrindas, įrengta ertmė reaktoriui. Dviejų energoblokų, kiekvienas po 1120 megavatų galios, Baltijos AE statyba kainuos 5 mlrd. eurų (apie 17,5 mlrd. Lt.). Tik vieno bloko Visagino AE gali kainuoti 17 mlrd. Lt.
