Kenksmingomis medžiagomis užterštas gruntas susikaupė Vakarų laivų gamyklos (VLG) dokų duobėse.
Šie įrenginiai skirti žvejybos traleriams, transporto refrižeratoriams, ledlaužiams, kitokiems laivams remontuoti. Tačiau didesnės talpos laivai negali įplaukti į užakusius dokus.
Žinia, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos konkursą laimėjusi Latvijos statybų įmonė BGS greitai pradės kuopti dokus, nudžiugino laivų statyklą.
„Dėl neišvalytų dokų kasmet negauname 5–6 mln. litų pajamų, dalies mokesčių netenka valstybė ir miesto biudžetas.
Uosto direkcija praranda savo dalį už įvairias paslaugas, laivybos kompanijų mokamas rinkliavas”, – kalbėjo VLG generalinis direktorius Arnoldas Šileika.
Ši įmonė dažniau nusileidžia konkurentams, nes ne visada įstengia patenkinti didelės talpos laivų savininkų užsakymus, kurie yra pelningesni. Pinigai nuplaukia į kaimynines Latvijos ir Lenkijos bendroves.
Prieš dešimtmetį sumanytam užteršto grunto utilizavimo įrenginių statybos Klaipėdos uoste projektui Pasaulio bankas sutiko skirti 7 mln. JAV dolerių.
Tuomet tereikėjo pasiimti pinigus, tačiau palanki proga buvo pražiopsota – sutartis dėl paskolos buvo nutraukta.
„Dar Briuselyje būdamas europarlamentaras piktinausi, kodėl Pasaulio banko pinigai nepanaudojami. Dabar dokus teks valyti valstybės pinigais”, – apgailestavo KVJU direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas.
Teršalai laivų remonto dokų duobėse nuo sovietmečio nuolat kaupėsi. Jie kelia rimtą pavojų aplinkai – toksinėmis medžiagomis užteršto grunto negalima gabenti į sąvartynus ar nuskandinti Baltijos jūros įdubose esančiose aikštelėse.
VLG duomenimis, iš penkių dokų duobių reikia iškuopti apie 130 tūkst. kubinių metrų su teršalais ir smėliu susimaišiusio grunto. Dar 30 tūkst. tonų teršalų būtina iškelti iš įmonės krantines ir dokus supančios Malkų įlankos.
Numatyti pirmojo etapo valymo darbai kainuos 22 mln. litų.
Darbai turėtų pajudėti lapkritį. Per pusantrų metų reikės pašalinti apie 200 tūkst. kubinių metrų grunto. Jis bus siurbiamas vamzdynais į specialią aikštelę, sausinamas, pilamas į geosintetinius konteinerius.
Užteršto grunto saugojimo aikštelė bus įrengta Smeltės pusiasalyje ir užims 4,5 hektaro plotą. Uosto teritorijoje nutiesti transportavimo vamzdynai drieksis net aštuonis kilometrus.
Užtat sujungus išgilintas dokų duobes atsiras galimybė pastatyti dar vieną laivų krovos krantinę.
Jūrų uosto vadovai patikino, kad klaipėdiečiai jokių nemalonių kvapų nejus – užterštas gruntas ir vanduo nepateks į Kuršių marias.
