Vilniaus miesto taryba pritarė rezoliucijai dėl šilumos kainų mažinimo ir kogeneracijos skatinimo bei tikisi, kad prezidentė pritars rezoliucijoje numatytoms priemonėms, kurios sumažintų šilumos kainą gyventojams.
Rezoliucijos esmė – perskirstyti elektros energijos kvotas Vilniaus, Kauno, Panevėžio termofikacinėms elektrinėms Lietuvos elektrinės Elektrėnuose sąskaita. Kitaip tariant, sostinės politikai siekia, kad būtų padidinta superkamos elektros kiekis iš Vilniaus, Kauno ir Panevėžio elektrinių, kurios kartu gamina šilumą.
Nenori šildyti ežero
T.y. gaminant elektrą, atsiranda atliekinis produktas šiluma, kurią galima šildyti daugiabučius arba išmesti.
Be to, dirbant pilnu pajėgumu termofikacinių elektrinių sąnaudos mažėja, o iš elektros pardavimų gaunamos lėšos eitų daliai šilumos kainos kompensuoti.
Tuo metu Lietuvos elektrinė, šilumą, kuri atsiranda gaminant elektrą, išleidžia į Elektrėnų ežerą. Perskirsčius remiamos elektros energijos kvotas Vilniuje šilumos kaina sumažėtų 10 proc. (3,08 ct/kWh), Kaune – 9 proc. (3,03 ct/kWh), Panevėžyje – 7 proc. (1,87 ct/kWh). Šiuose Lietuvos miestuose gyvena daugiau nei pusė (55 proc.) visų Lietuvos centralizuotos šilumos vartotojų. Jie suvartoja 57 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos.
Vyriausybė kurčia
Tiesa, tai nėra naujas pasiūlymas. Pirmą kartą tokiu būdu sumažinti šilumos kainą gyventojams Vilniaus miesto savivaldybė pasiūlė dar 2011-ųjų rugpjūtį. Iš pradžių Energetikos ministerija lyg ir pritarė, tačiau vėliau apsigalvojo.
Rezultatas - šilumos kaina 2011-2012 m. sezoną Lietuvoje buvo 4 ct/kWh didesnė, nei galėtų. Lietuvos šilumos vartotojai 2011-2012 m. šildymo sezoną permokėjo apie 156 mln. litų arba vidutiniškai po 700 litų už 50 kv.m ploto butą. Kitais žodžiais tariant – daugiau nei 150 mln. litų buvo išmesta Elektrėnų ežerui šildyti.
Per internetą net nuvilnijo linksmas filmukas “Visa tiesa apie Lietuvos energetiką“, kuriame be kita ko juokaujama, gal „žuvys užsiima lobistine veikla Vyriausybėje“.
Šiemet Vilniaus savivaldybė vėl pakartojo savo pasiūlymą perskirstyti kvotas. Tam aktyviai pritarė ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, ir kiti ekspertai.
„Visų pirma reikėtų perkelti elektros gamybą iš Elektrėnų elektrinės į termofikacines jėgaines didžiuosiuose miestuose, perskirstyti elektros energijos supirkimo kvotas ir užtikrinti galimybę gyventojams visoje Lietuvoje už šilumą mokėti iki 4 ct/kWh mažiau“, - liepos mėnesį teigė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Lietuvos energetikos konsultantų asociacija rugpjūčio pabaigoje pateikė detalius skaičiavimus ir mokslinius argumentus, kad būtų perskirstytos elektros kvotos.
„Planuojamas elektros kiekis Lietuvos elektrinei realiai gali būti sumažintas nuo planuojamų 1,5 TWh/m. iki 0,7 TWh per metus ir tai leistų sutaupyti beveik 100 milijonų litų, mokamų už gamtines dujas“, - teigiama rugpjūčio pabaigoje išplatintame Lietuvos energetikos konsultantų prezidento Valdo Lukoševičiaus pareiškime.
Tačiau Vyriausybė vėl liko kurčia ekspertų siūlymams. Prieš dvi savaite, rugpjūčio 28 d. Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo panaikino galimybe sumažinti šilumos kainas.
Tikisi prezidentės palankumo
Būtent toks Vyriausybės sprendimas paskatino Vilniaus miesto tarybos narius priimti rezoliuciją ir kreiptis į prezidentę Dalią Grybauskaitę. Rezoliuciją pasirašė net opozicinių partijų atstovai, išskyrus konservatorius.
„Viena vertus, sunku suprasti tokį konservatorių elgesį. Kita vertus, atkreipkime dėmesį, kad vyksta rinkimai. Vis dėlto labai gaila, kad viena partija visus vilniečius padarė savo politinių ambicijų įkaitais. Rinkimai praeis ir ateis žiema, kaip jie tada žiūrės žmonėms į akis“, - teigė Vilniaus miesto tarybos Ekonomikos komiteto pirmininkas Kęstutis Nėnius.
Dalis energetikų ir energetikos ekspertų įsitikinę, kad prezidentė D.Grybauskaitė yra atsiribojusi nuo politinių kovų ir visada atsižvelgia į skaičiais paremtus argumentus. Todėl neatmestina, kad šalies vadovė gali inicijuoti kvotų perskirstymą. Vis dėlto šilumos ūkio klausimas tampa per daug politizuotas.
„Nesu politikas ir nenoriu spėlioti. Džiugu tik, kad Vilniaus politikai nenuleidžia rankų siekiant sumažinti šilumos kainą gyventojams. Kaip energetikas, galiu pasakyti, kad ilguoju laikotarpiu sąskaitas už šilumą sumažins daugiabučių renovacija ir perėjimas nuo brangių rusiškų dujų prie tris kartus pigesnio vietinio biokuro.
Bet jei norime, kad jau ateinantį sezoną vilniečiai, kauniečiai ir kitų miestų gyventojai mokėtų mažiau, reikia perskirstyti kvotas ir nešildyti Elektrėnų ežero“, - trumpai situaciją komentavo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ direktorius Arūnas Keserauskas.
