Bendrovė „Lietuvos dujos“ teigia, jeigu Vyriausybė pasirinks didžiausią galima suskystintų dujų terminalo projektą, tuomet šiuo metu tiesiamas Jurbarko - Klaipėdos vamzdynas, skirtas dujoms iš SGD terminalo transportuoti, bus per mažo skersmens.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas portalui lrytas.lt teigė, jog į Europos Komisiją nuspręsta kreiptis dėl dviejų priežasčių.
„Mes manome, jog Seimo priimtas suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatymas pažeidžia konkurenciją, nes tą kiekį dujų galima būtų pagal situaciją pirkti iš kito tiekėjo galbūt už mažesnę kainą. Taigi šis įpareigojimas, tikėtina, padidintų perkamų dujų, o tuo pačiu ir šilumos kainą vartotojams, - aiškino V. Stasiūnas. - Be to, mūsų netenkina tai, jog terminalo sąnaudos įtraukiamos į dujų skirstymo tinklo sąnaudas, ir, nepriklausomai, pirksi dujas iš terminalo ar ne, padidės gamtinių dujų tiekimo įkainiai. Tai taip pat padidintų šilumos kainą“.
Jau skaičiuoja nuostolius
V. Stasiūno teigimu, Lietuvos šilumos ūkis visiškai gali būti aprūpintas vietiniu biokuru visai nenaudojant gamtinių dujų. „Įstatymu įteisinta prievolė neleis mums ateityje pirkti triskart pigesnio biokuro, būsime priversti pirkti gamtines dujas iš būsimojo terminalo. Mes siekiame, kad nedidėtų šilumos kaina vartotojams, o kuras, kaip žinia, tam turi daugiausiai įtakos“, - tikino Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.
Bendrovės „Achema“ generalinis direktorius Valdemaras Vareika portalui „Business New Europe“ konkrečiais skaičiais įvardijo įstatymo būsimą žalą įmonei. Iki 2016 metų ji esą prarastų daugiau kaip 100 mln. litų.
Šilumos tiekėjai viliasi, jog Europos Komisija pripažins, kad įstatymas pažeidžia Europos Sąjungos teisės aktus.
SKGD terminalo projektą įgyvendinančios bendrovės „Klaipėdos nafta“ Komunikacijos vadovė Indrė Milinienė tokius įmonių žingsnius vadina politikavimu. „Mūsų darbas – įgyvendinti projektą, o ne užsiimti politikavimu“, - teigė ji.
Netilps dujos?
Didžiausi šalies dujų vartotojai sėja ir daugiau abejonių dėl būsimojo terminalo. „Business New Europe“ pateikia bendrovės „Lietuvos dujos“ generalinio direktoriaus pavaduotojo Joachimo Hockertzo pastabas dėl būsimojo terminalo pajėgumų. Anot jo, gali prireikti nutiesti lygiagretų vamzdyną iš SGD terminalo, kuriuo dujos būtų gabenamos į Latviją, ir tai papildomai kainuotų 60 mln. eurų.
O jau pradėto tiesti dujotiekio Klaipėda-Jurbarkas, kuriuo į sistemą bus perduodamos laivais gabenamos dujos, vamzdžiai pernelyg siauri pakankamam dujų kiekiui perduoti.
I. Milinienė teigė, jog tokie pareiškimai yra nepagrįsti: „Pirmiausiai neaišku, apie kokį dujų kiekį kalbama. Dujinimo įrenginio pajėgumas ir saugyklos talpa užtikrins, kad šalies vartotojai būtų aprūpinti gamtinėmis dujomis, dėl to nėra jokių abejonių. Jei kam nors kyla klausimų, esame pasirengę į juos atsakyti“.
Atplauks po dvejų metų
Nepaisant vis pasigirstančių susirūpinimo balsų, po poros metų turinčio pradėti veikti SKGD terminalo projektas juda į priekį.
Praėjusią savaitę terminalo statytojai Jungtinėse Valstijose derėjosi dėl galimo dujų tiekimo Lietuvai.
Antradienį Pietų Korėjos laivų statykloje „Hyundai Heavy Industries Co., Ltd“ oficialiai pradėtas statyti terminalo laivas-saugykla su dujinimo įrenginiu. Laivas į Klaipėdos uostą turėtų atplaukti 2014-ųjų rudenį.
