Ar konservatoriai nebijo, kad žmonės išeis į gatves?
Dujų kainai dar padidėjus, žmonės gali išeiti į gatves, todėl socialdemokratai ragina politikus sėsti prie derybų stalo ir ieškoti konkrečių būdų, kaip sumažinti šildymo kainas bei šilumos suvartojimą ir tuo pačiu sąskaitas už šildymą.
Birutė Vėsaitė primena, jog įsigaliojusio Šilumos ūkio įstatymo pataisos gyventojus paliko „tarp žemės ir dangaus“ – šilumos punktų priklausomybės klausimas taip ir liko valdančiųjų neišspręstas. „Dalis šilumos punktų priklauso gyventojams, tačiau didžiausia dalis – šilumininkams. Pagal galiojantį įstatymą šilumininkai yra atsakingi už šilumos tiekimą tik iki šilumos punktų. Kyla klausimas, kas atsakingas už šilumos punkto paruošimą naujam šildymo sezonui, jei šilumininkai neturi teisės jo liesti, o gyventojai negali, nes jiems nepriklauso“, – stebisi socialdemokratė B. Vėsaitė.
Parlamentarė sako, jog dar įdomesnė situacija su karšto vandens ruošimu. „Gyventojai, pasirinkę karšto vandens ruošimo būdą, kai karštą vandenį ruošia šilumininkai liko nežinioje, nes pagal galiojantį įstatymą, šilumininkai to daryti jau negali, nors toks vandens ruošimo būdas yra dominuojantis ne tik Vilniuje, bet ir kituose didžiuosiuose miestuose. Savivaldybės, kurios atsakingos už šildymo sezoną, paliktos nežinioje, taigi dėl valdančiųjų konservatorių ir liberalų, o ne dėl opozicijos kaltės netrukus gresia sumaištis ir neramumai“, – įsitikinusi Seimo narė B. Vėsaitė.
Kas naudingiau vartotojams?
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai, jausdami atsakomybę už miesto gyventojus, pasiūlė būdą, kaip sušvelninti naują šilumos kainų šuolį. Kaip vieną iš svarstytinų būdų taryba pateikė elektros gamybos kvotų perskirstymą tarp elektros gamintojų, dalį jų perduodant iš Lietuvos elektrinės efektyvesnėms kogeneracinėms elektrinėms. Pasiūlymas buvo greitai sukritikuotas, nepaisant to, kad priėmus jį būtų sukauptas iki 331 mln. litų fondas. Socialdemokratų įsitikinimu, šiomis lėšomis būtų galima mažinti šilumos kainą visiems centralizuotai šilumą vartojantiems Lietuvos gyventojams, nebranginant elektros kainos galutiniams vartotojams.
Ne mažiau stebina ir premjero A. Kubiliaus teiginiai, kad kvotų perskirstymas esą leistų šilumininkams lobti elektros vartotojų sąskaita. Pateiktame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos siūlyme nėra numatytas nei elektros brangimas, nei papildomi pelnai šilumos tiekimo įmonėms.
Valstybės institucijos padarė ne viską, ką privalėjo
Dėl esamos prastos situacijos artėjant šildymo sezonui diskutavo ir Seimo ekonomikos komiteto nariai. Komiteto pirmininko, socialdemokrato Dainiaus Budrio teigimu, kalbėta dėl įmonės „Vilniaus energija“ pelno ir viršpelnių, tačiau vienas esminių klausimų buvo, ar ministerijos bei Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija padarė viską, ką privalėjo.
„Iš valdžioje esančių konservatorių ir liberalų jau girdime, kad šiluma vėl gali brangti, tad natūraliai kyla klausimas, kodėl jie iki šiol nieko nedarė, kad šiluma pigtų, ar bent jau kainos stabilizuotųsi. Susidaro įspūdis, kad specialiai tempiamas laikas – iki šiol Seimui nebuvo pristatytas ilgai lauktas Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projektas, kuris galėtų pakeisti susidariusią padėtį. Seimo ekonomikos komitetas įpareigojo Energetikos ministeriją, Ūkio ministeriją bei Kainų ir energetikos kontrolės komisiją iki rugsėjo 25 d., antradienio, pateikti siūlymus, kaip būtų galima sumažinti šilumos kainas ir šilumos suvartojimą prieš prasidedant šildymo sezonui“, – teigia socialdemokratas D. Budrys.
LSDP frakcija siūlo visoms suinteresuotoms šalims – šilumininkams, politikams, savivaldybių, Vyriausybės ir Prezidentūros atstovams sėsti prie derybų stalo ir, nesimėtant politiniais kaltinimais, ieškoti būdų, kaip kuo skubiau, dar iki naujo šildymo sezono, spręsti problemą.
Vartotojus baugina nežinia
Seimo Ekonomikos komiteto narys Kęstutis Daukšys (Darbo partija) pripažino, kad Šilumos ūkio pataisos įnešė nemažai painiavos. „Šilumos punktais, jų parengimu šildymo sezonui dabar turėtų pasirūpinti bendrijos ar namų administratoriai. Bet tai sudėtingas darbas, todėl jo imtis gyventojai nenori. Atsakomybės naštos teks imtis savivaldybės, kito kelio nėra, antraip kils sumaištis rengiantis šildymo sezonui“, – kalbėjo K. Daukšys. Gyventojai, kurie yra pasirinkę pirkti karštą vandenį iš šilumininkų, vėlgi gali tikėtis savivaldybės pagalbos.
„Savivaldybės įmonės arba tinklus išsinuomavę tiekėjai perka karštą vandenį iš šilumininkų, jie ir ruošia karštą vandenį. Žinoma, Šilumos ūkio įstatymo pataisos ne iki galo apgalvotos, todėl gyventojai bijo susidursiantys su painiava ir liksiantys be karšto vandens ir šilumos. Aš siūliau pataisą, pagal kurią būtų įsteigtas fondas šilumos punktams atnaujinti. Tai palengvintų darbą namų bendrijoms, administratoriams“, – aiškino K. Daukšys.
