Bendrovė „VPA logistics“ savo teritorijoje įgyvendina pirmąjį Klaipėdos viešojo logistikos centro (VLC) kūrimo etapą – rekonstruoja jau esančias kone dviejų kilometrų ilgio geležinkelių linijas ir rengiasi lygiagrečiai nutiesti dar 700 metrų kelių. Tai leis vienu metu formuoti daugiau sąstatų ir išgabenti didesnį kiekį krovinių. Privačiomis lėšomis sukurta infrastruktūra naudosis ir „Lietuvos geležinkeliai“.
Vietoj sunkvežimių - traukiniai
Šaudyklinių traukinių terminalus šalia Klaipėdos uosto ketinama baigti įrengti iki 2017-ųjų. Tai būtina siekiant užtikrinti sklandų konteinerių pervežimo procesą. Klaipėdos uosto konteinerių terminaluose 2011 metais viršytos iki tol rekordinių 2008-ųjų apimtys, čia perkrauta daugiau kaip 382 tūkst. TEU (sąlyginių konteinerių vienetų).
Krovos kompanijos prognozuoja, kad 2015 metais bus perkrauta 600 tūkst. TEU, o 2022 metais šis skaičius pasieks milijoną. Dabar esančios uosto infrastruktūros jau nebepakanka, kad atgabenami kroviniai galėtų greičiausiu ir saugiausiu keliu judėti toliau. Šiuo metu vos kiek daugiau nei penktadalis visų uoste perkrautų konteinerių išvežama geležinkeliais. Puspriekabių (ro-ro), kuriomis atkeliauja dar daugiau krovinių, geležinkeliais neišvežama apskritai. Neinvestuojant į infrastruktūros plėtrą, prognozuojama, kad geležinkeliais išvežamų konteinerių dalis tik mažės, o sunkvežimiais bus vežama vis daugiau. Dėl to šalies keliuose dar padaugės sunkiasvorio transporto, o tuo pačiu ir triukšmas, oro tarša, kentės kelių danga, didės avaringumas. Taip pat neabejojama, jog dar labiau išaugs eilės prie pasienio postų.
Krovinius gabens greičiau
Europos Sąjungos teisės aktai įpareigoja šalis nares iki 2030 metų 30 proc. krovinių, vežamų ilgesnį nei 300 km atstumą, gabenti geležinkelių arba vandens transportu, o iki 2050-ųjų šis skaičius turėtų viršyti 50 proc.
Tam tikslui „Lietuvos geležinkeliai“ ketina statyti sausumos konteinerių terminalus greta Klaipėdos „Draugystės“ geležinkelio stoties. Taip konteineriai iš uosto bus išgabenami ne per dvi paras, o per 8-10 val. Dėl to greičiau atsilaisvins uosto krantinės, jose nebereikės kaupti krovinių, bus taupomas ir klientų laikas.
Pirmasis intermodalinio terminalo Klaipėdoje įrengimo etapas vyks privačios bendrovės iniciatyva ir lėšomis. Antrąjį ir trečiąjį etapus įgyvendins „Lietuvos geležinkeliai“. Antrojo etapo metu terminalas bus vystomas pietinėje „Draugystės“ stoties dalyje, vietoj esamų priešgaisrinių tvenkinių, trečiuoju etapu – šiaurinėje dalyje, parengus detalųjį planą. Be Klaipėdos viešiji logistikos centrai bus statomi ir Šiauliuose, Kaune bei Vilniuje. Jau šią savaitę bus skelbiamas konkursas centrų Viniuje ir Kaune statytojui parinkti. Pirmasis veiklą po kelerių metų turėtų pradėti Kauno viešasis logistikos centras.
