Bendrovės „Energijos tiekimas“ atlikto tyrimo duomenimis, 40 proc. verslo įmonių ir 30 proc. viešojo sektoriaus įstaigų už elektros energiją norėtų mokėti pagal fiksuotą tarifą, diferencijuotą pagal laiko intervalus. Tuo metu vieną fiksuotą kainą mieliau rinktųsi viešojo sektoriaus įstaigos - 43 proc. Tokį mokėjimo už elektros energiją būdą rinktųsi 31 proc. įmonių.
Pasak „Energijos tiekimo“ generalinio direktoriaus Algirdo Juozaponio, tai dėsninga, nes įstaigos daugiausiai elektros energijos sunaudoja dieną, o stambiausios verslo įmonės, ypač gamybos, dažniau vartoja naktį, kai pagaminamos elektros energijos kaina mažesnė. Atlikto tyrimo duomenys taip pat rodo, kad tik 6 proc. apklaustų juridinių asmenų sutiktų už elektros energiją mokėti pagal kintamą, nuo biržos kainų priklausantį tarifą.
„Su kainomis biržoje susieti elektros energijos tarifai nėra itin patrauklūs Lietuvos vartotojams, nes, nepaisant lietuviškos biržos „BaltPool“ integracijos į skandinavišką „NordPool Spot“, fizinių perdavimo jungčių trūkumas ir ribotas tinklų su kaimyninėmis šalimis pralaidumas daro neigiamą įtaką prekybos apimtims ir kainų stabilumui. Todėl elektros energijos biržoje yra nuperkama vos apie 10-20 proc. viso Lietuvoje suvartojamos elektros energijos kiekio, o didžioji jos dalis yra įsigyjama pagal tiesiogines tiekėjų sutartis su gamintojais ir importuotojais“, - antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė jis.
A. Juozaponio manymu, kainų svyravimo biržoje sureikšminti nereikėtų, nes didžiausiai daliai galutinių vartotojų, perkančių elektros energiją iš nepriklausomų tiekėjų pagal ilgalaikes ir fiksuoto tarifo sutartis, jie įtakos neturi, o stabiliai veikiančių nepriklausomų tiekėjų portfelyje biržoje įsigyta elektros energija neturėtų viršyti 20 proc. „Be to, vartotojai turėtų žinoti, kad biržos kaina nėra lygi elektros energijos kainai mažmeninėje rinkoje: galutinę kainą sudaro ne tik biržoje arba pagal tiesiogines sutartis nupirktos elektros energijos kaina, bet ir tokie su tiekimu susiję kaštai, kaip balansavimas, klientų aptarnavimas“, - sako A. Juozaponis.
Paklaustas, ar elektros energijos tiekimo sferoje įsigalėjo pakankama konkurencija, jis patikino, jog taip. Šiuo metu reikiamą veiklai licenciją turi apie 70 įmonių, tačiau realiai konkuruojančių tiekėjų - apytiksliai 15. „Realiai veikiančių ir konkuruojančių tiekėjų yra apie 15. Tai yra daug. Iš jų 4 ar 5 yra tie didieji, kurie valdo apie 85 proc. rinkos. Konkurencija yra pakankama, ir ji labai naudinga vartotojui - tuo reikia džiaugtis“, - sakė jis.
A. Juozaponis pažymėjo, jog šiuo metu nepriklausomą elektros energijos tiekėją gali rinktis ir buitiniai vartotojai, tačiau kol kas tai jiems nėra ekonomiškai naudinga dėl mažo elektros energijos suvartojamo kiekio.
Bendrovė „Energijos tiekimas“ tyrimą atliko šių metų liepą- rugpjūtį, kurio metu buvo apklausta per 500 juridinių asmenų.
„Energijos tiekimas“ yra elektros energijos gamintojos „Lietuvos energija“ antrinė įmonė ir lietuviško kapitalo nepriklausomas elektros energijos tiekėjas.
Lrytas.lt primena, jog 2013 m. sausio 1 d. visi juridiniai asmenys privalės pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją, nes nuo šio laiko prasidės vienas didžiausių Lietuvos laisvosios elektros rinkos liberalizavimo etapų.
Elektros rinka pradėta liberalizuoti dar 2010 m., tačiau tik nuo kitų metų įmonės ir organizacijos, nepasirinkusios nepriklausomo elektros tiekėjo, ją pirks iš „Lesto“ (ne kaip iš visuomeninio, o garantinio tiekėjo).
Nuo 2015 m. prasidės paskutinis elektros rinkos liberalizavimo etapas, kurio metu nepriklausomus elektros energijos tiekėjus privalės pasirinkti visi buitiniai vartotojai.
