„Šis projektas buvo parengtas pačioje kadencijos pabaigoje, nes reikėjo sukaupti patirties perkeliant Europos Sąjungos III energijos paketo nuostatas. Tai padaryta elektros ir dujų sektoriuose. Kol patirties nebuvo, nebuvome pasirengę įstatymą teikti“, - dėstė energetikos ministras Arvydas Sekmokas trečiadienį pristatydamas viziją.
Pasiteiravus, ar naujos sudėties Seimas neatidės šiuos nueinančios daugumos siūlymų į stalčių, ministras pareiškė: „Visko gali būti, bet aš taip nemanau.“
Pagal įstatymo rengėjų viziją, valstybinis operatorius perimtų šilumos ūkio valdymą iš savivaldybių, skelbtų aukcionus pirkti šilumą ir pirktų ją iš tų tiekėjų, kurie šilumą tiekia pigiausiai. Tokia tvarka įsigalios, jei Energetikos ministerijos pasiūlytą Šilumos ūkio įstatymą priims Seimas. Dabartinio parlamento įgaliojimai nutrūks po pusantro mėnesio, lapkričio viduryje.
„Mūsų tikslas – kad centralizuotas šilumos tiekimas būtų konkurencingas su autonomine šilumos gamyba. Lietuvoje daug žmonių nori atsijungti nuo centrinio šildymo, jie tikisi, kad autonomiškai pagaminta šiluma būtų pigesnė“, - trečiadienį pristatydamas idėją deklaravo energetikos ministras.
Šiuo metu šilumos kainos skirtinguose Lietuvos miestuose skiriasi daugiau kaip du kartus. Molėtuose šiluma kainuoja 17,13 cento už kilovatvalandę, Pakruojyje – 37,3 cento.
Naujojo Šilumos ūkio įstatymo projekte didės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos galios, įtvirtins naują šilumos kainų reguliavimo modelį, įpareigos komisiją reikalauti didinti įmonių efektyvumą, žada ministerija.
Kainų komisija turės riboti, kiek patirtų išlaidų šilumos įmonės galės įskaičiuoti į tarifą. Jei įmonių išlaidos bus didesnės, nuostolius jos turės padengti pačios.
„Įmonėms reikės ieškoti būdų ne kaip padidinti kainą, o kaip efektyvinti savo veiklą“, - deklaravo energetikos viceministras Kęstutis Žilėnas.
Energetikos ministerija žada siekti, kad visi šilumos gamintojai pirktų biokurą specialioje biržoje. Taip ji ketina riboti biokuro kainą. Šiuo metu, pasak ministerijos atstovų, biokuro kainos įvairiose savivaldybėse skiriasi du kartus.
„Dabar pigesnio biokuro naudojimas ne visuomet užtikrina pigesnę šilumą. Biržai naudoja ne paprastą biokurą, bet biokuro granules, kurios kainuoja brangiau nei dujos. Todėl miesto vartotojai yra įkaitai neaišku kieno priimtų sprendimų ir turi mokėti didelę kainą už „gerą“ biokurą“, - dėstė K. Žilėnas.
Visus šilumos vartotojų skundus spręsti siūloma patikėti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Įstatymo projektas bus derinamas, renkami siūlymai, vėliau jį svarstys Vyriausybė.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ministerijos pasiūlytos pertvarkos nekomentuoja, nes dar nėra matę įstatymo projekto. „Mes dar nesame su juo susipažinę“, - lrytas.lt sakė komisijos atstovė Loreta Kimutytė.
A. Kubilius įžiūri tik gera
Šilumos ūkio pertvarkymo planas numato konkurencijos didinimą didžiuosiuose miestuose bei efektyvesnę priežiūrą mažesniuose miestuose, teigia premjeras Andrius Kubilius.
„Šilumos ūkyje reikia pertvarkos ir tam tikrų sisteminių dalykų, kurie leistų vartotojams būti tikrai įsitikinus, kad jie gauna pačias pigiausias paslaugas. O paslaugas galima gauti tuo atveju, kai didžiuosiuose miestuose yra sukurtos skaidrios galimybės šilumos ūkyje egzistuoti efektyviai konkurencijai, o mažesniuose miesteliuose, kur galbūt tos konkurencijos galimybės yra ribotos dėl riboto vartotojų skaičiaus, turėtų būti efektyvi priežiūra. Tai tie dalykai čia yra numatomi“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio A. Kubilių cituoja BNS.
Premjeras sakė, kad projekte numatyta daug naujų nuostatų, kurios kels nemažai diskusijų: „Daug naujų nuostatų, be abejo, bus daug diskutuojama ir su specialistais, ir su visuomene, ir su bendruomenėmis, savivaldybėmis. Be abejo, tokie dalykai yra pakankamai nauji, ir aš negaliu pasakyti, kokį galutinį variantą Vyriausybė patvirtins.“
Dėl šildymo – politinės aistros
Dabartinė Vyriausybė šiais metais pradėjo aktyviai kovoti su sostinės šilumos ūkį išsinuomojusia „Vilniaus energija“. Ši įmonė priklauso Prancūzijos „Dalkia“, tačiau jos vadovų komanda yra deleguota koncerno ICOR (buvęs „Rubicon“).
Konservatorius ūkio ministras Rimantas Žylius apkaltino „Vilniaus energiją“ gaunant „fantastiško dydžio pelną“, kuris nėra naudojamas kainoms mažinti, o yra išmokamas „Dalkia“ koncernui. Įmonės veiklą prižiūrinčios valstybinės kainų komisijos vadovė Daina Karsokaitė apkaltino ministrą neteisingai manipuliuojant skaičiais bei priešrinkiminiu politikavimu.
„Vilniaus energiją“ kritikavo ir prezidentūra. Prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas pareiškė, kad įmonė elgiasi piktybiškai, nes viešai nepateikia savo finansų ataskaitos. Tai padaryti ją įpareigoja įstatymas. Jo vertinimu, ataskaitas vengiama pateikti, kadangi nenorima parodyti tikrosios įmonės padėties ir tai, kad iš neremiamų veiklų gaunamas didelis pelnas.
Lietuvos šilumos tiekimo asociacijai vadovaujantis „Vilniaus energijos“ valdybos narys Andrius Janukonis savo ruožtu apkaltino N. Udrėną klaidinant visuomenę ir prezidentę.
Brango pernai, brangs ir šįmet
Centralizuotą šildymą Lietuvoje gauna trys ketvirčiai gyventojų.
Ši šiluma Lietuvoje pernai, palyginti su užpernai, pabrango 15 proc., skaičiuoja kainų ir energetikos kontrolės komisija. Ateinantį šildymo sezoną šiluma brangs apie 3 proc., prognozuoja Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija.
Todėl šildyti 60 kv. metrų buto ploto senos statybos nešiltintuose daugiabučiuose kainuos vidutiniškai 465 litus per mėnesį. Ankstesnį sezoną tai kainavo 450 litų.
To priežastis – pabrangęs kuras. Dujos pernai pabrango penktadaliu, biokuras – dar daugiau, jis brango ketvirtadaliu.
Beveik trys ketvirčiai šilumos pernai buvo pagaminta deginant dujas, kiek mažiau kaip penktadalis – biokuru, t. y. mediena ir pjuvenomis.
Lietuvoje 33 centralizuotos šilumos gamybos įmonės priklauso savivaldybėms, 26 yra arba išnuomotos verslininkams, arba jiems priklauso. Du penktadaliai gyventojų šilumą gauna iš verslininkų.
Tarp verslininkų daugiausia vartotojų aptarnavo „Dalkia“ grupė, jai priklauso sostinei šilumą tiekianti „Vilniaus energija“ ir atokesniuose rajonuose dirbanti „Litesko“. „E energija“ tiekė šilumą Trakams, Prienams ir Akmenei, o „Fortum Heat Lietuva“ - Švenčioniui ir Joniškiui.
