„Sakoma, kad „Gazprom“ yra toks žiaurus ir vienintelis taiko priemones, kad dujų kaina būtų susieta su naftos kainomis. Iš tikrųjų yra visai ne taip“, - ketvirtadienį Lietuvos socialdemokratų partijos ir energetikos ekspertų organizuojamoje konferencijoje „Lietuvos ekonomikos ir energetikos strateginės vystymosi kryptys“, - sakė jis.
Profesorius pasakojo, jog yra nusistovėjusi praktika, užtikrinanti, kad keturi dujų tiekėjai („Gazprom“, „Sonatrach“ iš Alžyro, „Statoil“ iš Norvegijos ir „Gaz terra“ iš Olandijos) žemyninei Europai parduoda dujas pagal ilgalaikes sutartis, kurių kainos susietos su naftos produktų kainomis. Jis pažymėjo, jog šios taisyklės negalioja Jungtinei Karalystei, kurioje dujų kainas nustato rinka.
„Pastaruoju metu atsirado dideli pokyčiai rinkoje - pradėtos išgauti skalūninės dujos, iš esmės pakeitusios situaciją rinkoje. Jų gavyba JAV išaugo tiek, kad ji nustojo importuoti suskystintas gamtines dujas. Skalūninės dujos numušė Europoje dujų rinkos kainas, o 2009 m. krizė sumažino dujų poreikius. Aišku, prasidėjo žiaurus spaudimas tiems keturiems dideliems tiekėjams - vartotojai ėmė spausti dujų tiekėjus peržiūrėti sutartis ir sumažinti kainas“, - kalbėjo ekspertas.
V. Jankauskas pastebėjo, jog „Gazprom“ įsivaizduojamas kaip „smaugiantis slibinas“, tačiau tikrovėje kompanija yra labai „pririšta“ prie vartotojų, todėl ji stengiasi jiems įtikti, darydama nuolaidas. Taip esą elgėsi ir kiti didieji gamtinių dujų Europai tiekėjai. Eksperto teigimu, vis dėlto Rusijoje šių metų rugsėjo 11 d. įsigalėjęs prezidento Vladimiro Putino dekretas įvedė griežtą valstybinę priežiūrą įmonėms ir tai apribojo „Gazprom“ savavališkumą.
„Visgi, kad ir kaip „Gazprom“ giriasi persiorientuojanti į Aziją ar dar kur, ji vis tiek artimiausius 10-15 metų čia liks ir turės su ja derėtis. Lygiai taip pat ir Europa supranta, kad kiek besistengtų, ji dar ilgam liks priklausoma nuo „Gazprom““, - konstatavo jis.
Paklaustas, kodėl skiriasi tiekiamų Lietuvai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms gamtinių dujų kaina, V. Jankauskas tvirtino, jog tokie sprendimai priimami derybų metu, ir tik pati Lietuva turėjo dėl to diskutuoti su „Gazprom“.
„Kokios tos kainos ne tokios? Kainų formulė parašyta - ji juk nepasikeitė. Tai, kad vokiečiams ar prancūzams ta kainų formulė pasikeitė, reiškia, kad jie išsiderėjo. Jei Lietuva nesiderėjo, tai ir neišsiderėjo. Jeigu Lietuva siunčia su „Gazprom“ derėtis skyriaus viršininką iš ministerijos, tai, aišku, kad neišsiderėjo“, - sakė jis.
Kalbėdamas apie Europos Komisijos inicijuotą antimonopolinį tyrimą dėl „Gazprom“ veiklos, V. Jankauskas prognozavo, jog dėl visų dominančių klausimų bus susitarta. „Gazprom“ per daug svarbus Europai ir ji jam per daug svarbi, kad piktumu baigtųsi diskusijos - jie turėtų susitarti“, - pažymėjo V. Jankauskas.
