Nuogąstaudami dėl gresiančių didesnių sąskaitų už šildymą šįkart nutarė nebetylėti Panevėžio apskrities septynių savivaldybių merai.
Jie kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę prašydami padidinti elektros supirkimo kvotą iš naujosios termofikacinės elektrinės, kurios statyba kainavo 130 milijonų litų.
Ši elektrinė tiekia šilumą Panevėžio miesto ir rajono, Pasvalio, Rokiškio, Kupiškio, Zarasų ir Kėdainių rajonų gyventojams.
D. Grybauskaitės globojamas energetikos ministras Arvydas Sekmokas praėjusių metų spalį savo įsakymu elektros supirkimo kvotą Panevėžio elektrinei sumažino, o tai, savivaldybių vadovų manymu, apskrities gyventojams smogs per piniginę – jiems teks daugiau mokėti už šilumą.
Termofikacinės elektrinės gamina ne tik šilumą, bet ir elektrą. Jeigu valstybė nuspręstų iš jų pirkti daugiau elektros, šilumininkai savo ruožtu žada sumažinti šilumos kainas.
Tačiau jei elektros supirkimo kvotos dar labiau sumažinamos, šilumos gamintojai priversti didinti jos kainas.
D. Grybauskaitė supyko
Pasiūlymus, kaip atpiginti šilumą, praėjusią savaitę prezidentei pateikė ir Vilniaus miesto taryba.
Sostinės politikai priėmė rezoliuciją, kuria paragino D. Grybauskaitę spausti Vyriausybę ir Energetikos ministeriją, kad būtų padidintos elektros supirkimo kvotos termofikacinėms elektrinėms.
Tačiau supykusi prezidentė atkirto, kad tai – rūpinimasis didžiuosiuose miestuose, pirmiausia Vilniuje, šeimininkaujančiais monopolininkais.
Anot D. Grybauskaitės, jei būtų įgyvendinti tokie pasiūlymai, elektros kaina visiems šalies gyventojams tik padidėtų, o šilumininkai gautų dar didesnį pelną.
Be to, šalies vadovė atkreipė dėmesį, kad tokį taupymo variantą siūlo Sąjunga TAIP, socialdemokratai ir Darbo partija, todėl žmonės esą turėtų gerai pasverti, ar vertėtų už šias partijas balsuoti per Seimo rinkimus.
Prašymai – be rezultatų
„Mes parašėme maždaug dešimt raštų įvairioms instancijoms, pradedant Energetikos ministerija ir baigiant Prezidentūra. Prašėme persvarstyti šiuo metu vykdomą energetikos politiką. Iki šiol sulaukdavome tik raminimų.
Bet energetikos ministro sprendimas mus pribloškė. Į skambinimą pavojaus varpais ne tik niekas neatsižvelgė, bet ir Panevėžio termofikacinei elektrinei reikalingos remtinos elektros energijos gamybos supirkimas sumažintas tris kartus”, – kalbėjo Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius.
2009 metais remtina elektros energijos supirkimo kvota iš „Panevėžio energijos” buvo 180 gigavatvalandžių (GWh), o 2013 metais liks tik 69,25 GWh.
Tai vos trečdalis to, ką optimaliai dirbdama gali pagaminti Panevėžio termofikacinė elektrinė.
Situacija – sudėtinga
Aukštaitijos merai nuogąstauja, kad 2008 m. atidaryta moderni Panevėžio termofikacinė elektrinė bus priversta dirbti tik 3 mėnesius per metus.
Likusį laiką ją teks stabdyti. Tačiau ir neveikiančią ją reikės prižiūrėti.
„Jei elektrinė didžiąją metų dalį stovės be darbo, ji patirs 2,8 milijono litų nuostolių.
Bet jeigu dirbtų ir dalyvautų elektros prekybos biržoje, tektų pagamintą energiją parduoti pigiau už savikainą. Tuomet elektrinės nuostoliai išaugtų iki 8 milijonų litų per metus”, – sudėtingą situaciją apibūdino „Panevėžio energijos” technikos direktorius Petras Diksa.
Panevėžio elektrinė pastatyta iš dalies už skolintas lėšas.
„Dėl Vyriausybės vykdomos politikos paskola privalės būti dengiama iš šilumos gamybos veiklos. Tokiu būdu šiluma neišvengiamai turės būti branginama”, – perspėjo išsišokusią prezidentę 7 miestų ir rajonų merai.
Pasikeitė strategija
Aukštaitijos savivaldybių vadovai stebėjosi, kodėl Vyriausybė, skirstydama remtinos elektros energijos kvotas, didžiąją dalį paskyrė Elektrėnų elektrinei. Jos gaminamos elektros energijos kaina yra didesnė nei termofikacinių elektrinių.
Panevėžio miesto meras V. Satkevičius suabejojo, ar apskritai buvo verta statyti Panevėžio termofikacinę elektrinę. Tiesa, tuometė Vyriausybės strategija buvo kur kas palankesnė.
Buvo žadama visokeriopai remti naujovišką elektros ir šilumos energijos gamybą.
Į modernios elektrinės statybos pradžios iškilmes sugužėję politikai ragino ateityje didinti pajėgumus. Ji buvo laikoma viena moderniausių tokio tipo elektrinių Šiaurės Europoje. Elektrinės naudingumo koeficientas siekia per 80 procentų.
Pritarimo nesulaukė
Tačiau prezidentės D. Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas iškart sukritikavo būrio merų pasiūlymą: „Šiluma galbūt atpigtų teoriškai tik keliems miestams ir tik labai nežymiai.
Didelė dalis parduodant elektrą uždirbto pelno liktų šilumos tiekėjui.”
Prezidentūros atstovas pridūrė, kad dauguma senesnių elektrinių gamina gerokai brangesnę elektrą nei yra rinkoje. Beje, tą patį yra aiškinęs ir energetikos ministras A. Sekmokas.
Paragino neklaidinti žmonių
Tačiau septynių miestų ir rajonų savivaldybių vadovai paragino Prezidentūrą neklaidinti žmonių. Jų tvirtinimu, jei Panevėžio elektrinei būtų leista pagaminti daugiau remtinos energijos, kaina vartotojams tikrai nepadidėtų.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija taip pat pareiškė, kad prezidentės vyriausiasis patarėjas klaidina visuomenę.
Tenka grąžinti paskolą
* 2008 metais pastatyta Panevėžio dujų termofikacinė elektrinė kainavo 130 milijonų litų.
* 100 milijonų litų buvo pasiskolinta iš banko. Paskola dengiama iš elektrinės veiklos. Šiuo metu dar negrąžinta 54 milijonai litų skolos.
* Norint vykdyti įsipareigojimus bankams, teks didinti šilumos, teikiamos gyventojams, kainas.
* Šiuo metu viena „Panevėžio energijoje” pagaminamos šilumos kilovatvalandė panevėžiečiams kainuoja 27,01 cento. Numatyta, kad nuo spalio ji turėtų pigti iki 25,6 cento.
* Tačiau pasikeitus elektros supirkimo iš termofikacinių elektrinių kvotoms dabartinę šilumos kainą gali tekti gerokai padidinti.
Iš pirmų lūpų
Algis Krupavičius, Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius:
- Ne prezidentė tokius klausimus turėtų spręsti. Juo labiau kad šilumos ūkis – ne ta sritis, kurią šalies vadovei sekasi komentuoti, be to, ji neturi jokių instrumentų ką nors pakeisti šioje situacijoje. D.Grybauskaitė yra ne kartą gynusi energetikos ministrą A.Sekmoką, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jis nebuvo teisus.
Taigi ir šiuo atveju prezidentei reikėtų elgtis labai atsargiai, kad neprarastų autoriteto.
Ramūnas Vilpišauskas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius:
- Merai kreipėsi į Prezidentūrą, nes D.Grybauskaitė pati įsivėlė į tam tikrų buitinių klausimų sprendimą. Bet šildymo kainų problemas turėtų spręsti ne Prezidentūra, o kitos institucijos.
Aišku, tiesiogiai renkamas šalies vadovas turi rūpintis rinkėjais, bet kartais tas rūpinimasis balansuoja ties norų išlaikyti populiarumą riba.
