Šilumos tiekėjų sprendimas Europos Komisijai apskųsti birželį Seimo priimtą Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatymą A. Sekmoko manymu, gimė iš nesupratimo. „Jie baiminasi, kad bus įpareigoti iš terminalo pirkti brangesnes dujas, tačiau iš tikrųjų mes esame užsibrėžę, kad terminalo tiekiamos dujos būtų pigesnės. Kai rinka pradės veikti, tų 25 procentų bus galima atsisakyti. Šiandien tai atsargumo priemonė, kad užsitikrintume tiekimą iš dviejų šaltinių“, - aiškino ministras.
Lietuva moka brangiausiai
Anot A. Sekmoko, būtina užtikrinti, kad ateityje nebūtų per didelių dujų kainų svyravimų, tai pasiekti galima tik sukūrus dujų rinką ir turint ne mažiau kaip du dujų tiekėjus: „Kad nenutiktų taip, jog vienais metais kainą nuleido, o kitais – padidino du kartus. Išvengti tokios situacijos galima tik sukūrus rinką, kurioje dujų kaina konkurencinga. Šiandien taip nėra“.
Paklaustas, ar tiki, kad su „Gazprom“ pavyks sudaryti taikos sutartį, A. Sekmokas atsakė: „Viskas įmanoma, juk pagrindinis tikslas – užsitikrinti gerą dujų kainą. „Gazprom“ yra tikrai nelengvas derybų partneris“.
Lietuva už tūkstantį kubinių metrų gamtinių dujų moka daugiausiai iš visų ES šalių - 450 eurų, kai, pavyzdžiui, Didžioji Britanija – tik 270 eurų.
Kokia dujų kaina bus pastačius terminalą, kol kas neaišku. Šiuo metu bendrovė „Klaipėdos nafta“ derasi su potencialiais dujų tiekėjais.
Norvegijoje terminalai veikia be trikdžių
Apie tai, kad Lietuvai būtina sukurti dujų rinką, kuri garantuotų konkurenciją ir panaikintų monopoliją, A. Sekmokas kalbėjo ir ketvirtadienį Palangoje vykusioje konferencijoje, kurioje su užsienio energetikos ekspertais aptartos suskystintųjų gamtinių dujų terminalų (SKGD) teikiamos verslo galimybės. Renginyje dalyvavo dešimt Norvegijos energetikos ekspertų, kurie dalijosi patirtimi eksploatuojant SKGD terminalus savo šalyje.
Su Norvegijos milžine kompanija „Hoegh LNG“ terminalo projektą Lietuvoje įgyvendinanti bendrovė „Klaipėdos nafta“ pasirašė laivo-dujų saugyklos nuomos sutartį. Laivas rugsėjį jau pradėtas statyti vienoje Pietų Korėjos laivų statykloje. “Pasirinkome labai patikimą partnerį”, - teigė “Klaipėdos nafta” generalinis direktorius Rokas Masiulis. Norvegai ne tik pasiūlė pigiausią dujų saugyklos nuomos kainą, bet ir ilgametę patirtį eksploatuojant SKGD terminalus savo šalyje. “Klaipėdos naftos” vadovo teigimu, projektas įgyvendinamas neatsiliekant nuo numatyto grafiko – plaukiojanti saugykla bus pastatyta laiku. Kompanijos ekspertai nuolat konsultuoja klaipėdiečius ir dėl techninių sprendimų įgyvendinant vieną svarbiausių energetikos projektų Lietuvos istorijoje. SKGD terminalas Klaipėdos uoste turėtų pradėti veiklą po dvejų metų.
Skaičiuojama, jog veikdamas maksimaliu pajėgumu terminalas būtų galėtų patenkinti iki 75 proc. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gamtinių dujų poreikio. Norvegijoje iš viso jau veikia arba yra statoma 20 SKGD terminalų. Tai antroji didžiausia dujų eksportuotoja po Rusijos. Per 50 pastarųjų metų nuo tada, kai terminalai pradėjo veikti, šioje šalyje neįvyko nė vienos avarijos.
