Aštuoniolikmečio vaikino Mindaugo Skruodžio, šį pavasarį žuvusio gaisro liepsnose, motina Džiuljeta Skruodienė energijos tiekėjams įsiskolinusi net 14 tūkst. litų sumą.
Mokestis už šildymą tampa vis aštresne socialine problema ir kitiems kauniečiams. Į daugelio jų namus ir dabar plaukia grėsmingo turinio perspėjimai ir raginimai sumokėti skolas.
Ketvirtadalis miesto skolininkų gyvena socialiniuose būstuose.
Skolininkėmis šiemet tapo ir nemažai šeimų, kurios niekada nesikreipė socialinės paramos.
Slegia nelaimė ir sąskaitos
Dž.Skruodienė dar neatsigavo po sūnaus netekties, o jai į namus srautais plaukia tiekėjų, skolų išieškotojų, antstolių raštai.
Aštuoniolikmetis M.Skruodis žuvo, kai kovo 25-ąją į butą, kuriame linksminosi jaunuolių kompanija, buvo šliūkštelėta benzino. Padegtas jaunuolis virto gyvu fakelu, jo draugai nuo liepsnų gelbėjosi šokdami iš 7-ojo aukšto.
Dviejų kambarių bute gyvena dešimt žmonių, iš jų – trys nepilnamečiai. Šeima išsilaiko beveik vien iš pašalpų už vaikus.
Kartais sąskaita, į kurią pervedamos pašalpos, lieka tuščia: viską už skolas nuskaičiuoja antstoliai. Tada Dž.Skruodienė antstoliams vėl neša dokumentus, kad tai – ne jos pajamos, o vaikų pinigai.
Iš suaugusių šeimos narių dirba tik vienas. Jauniausiam sūnui – 13 metų.
Mokėti priteisė ir vaikams
Didžiulė skola už šildymą susikaupė per pastaruosius 9 metus. Dalis skolos jau slegia ir pilnamečių Dž.Skruodienės vaikų pečius.
Moteris tik stebisi, kodėl teismas, padalijęs atsakomybę energetikams į tris dalis, vis dėlto kiekvienam darbingo amžiaus šeimos nariui priteisė ne skolos dalį, o bendrą 14 tūkst. litų sumą.
„Iš bėdų neįmanoma išlipti. Prašiau bent kompensacijos, tačiau jos galime tikėtis tik tuomet, jei sumokėsime tam tikrą dalį skolos. O pinigų aš neturiu. Darbo biržoje – jau 5 metai, dėl sveikatos dirbti galiu ne viską.
Iš pašalpų jokios skolos nepadengsi“, – guodėsi 49 metų gausios šeimos motina.
Skruodžiai gyvena iš 900 litų – pašalpų už vaikus.
Paramos maisto produktais, kuri pasiekia kartą per mėnesį, šeimai užtenka savaitei, produktų, kurių gauna iš „Maisto banko“, – porai dienų.
Vien sąskaitos už šildymą ir karštą vandenį šalčiausiais žiemos mėnesiais pernai siekė 500–600 litų. Jei įstengia iš viso, už šildymą Dž.Skruodienė moka tik po trupinėlį.
Pagalbos rankos nebuvo
Dž.Skruodienė jaučiasi patekusi į padėtį be išeities, kai lieka kliautis tik socialine parama. Gyventi iš ko nors reikia, dirbti negali, skolų sumažinti nėra kaip.
Ji moka gerai siūti, tad kai atlėgsta stuburo skausmai, apsiuva visą šeimyną. Kai moteris prisimena žuvusį sūnų Mindaugą, jos balsas suvirpa.
Dž.Skruodienę skaudina viešumoje paskleistos žinios, neva sūnus augęs socialinio dugno sąlygomis ir labiausiai norėjęs palikti nejaukius namus.
„Sūnus turėjo daug draugų, jį anapilin išlydėjo minios žmonių – ar būtų tiek atėję į kokio valkatos laidotuves? Vien prie gedulingų pietų stalo susėdo 70 žmonių. Vaikai man sakė: Mindaugas būtų taip norėjęs.
Bet buvo grasinimų. Nužudymo bylos tyrimas užsitęsė. O kaltininkai net neatsiprašė. Elgėsi taip, lyg manęs iš viso nebūtų“, – kartėlio neslėpė moteris.
Kurį laiką po gyvybę nusinešusios nelaimės, regis, visai šeimynai reikėjo dvasinės paramos, ypač – mažiausiems. Vaikai, pirmą kartą išvydę šiurpiai apdegusį brolį, patyrė didelį psichologinį stresą, kurio pasekmės juntamos iki šiol. Teko kreiptis į medikus.
Paklausta, ar po tragedijos šeimai kas nors pasiūlė bent kokios paramos, moteris tik papurtė galvą. „Niekam mes nerūpime“, – nukirto.
Sumoka iš paskutiniųjų
Kauniečių, nesugebančių laiku atsiskaityti su energetikais, istorijos skirtingos.
Šiemet trijų mažamečių vaikų motina Ramunė Pocienė prieš prasidedant šildymo sezonui gali lengviau atsikvėpti: neseniai ji baigė grąžinti praėjusio sezono skolas.
Moteris džiaugiasi, kad bent mėnesį pagyvens be skolų kupros, o paskui vėl teks mokėti po 3–4 šimtines per mėnesį už paslaugą, kuria pasinaudoja ne iki galo.
Įjungus šildymą radiatoriai bute vos drungni. Kad būtų bent kiek šilčiau, apkamšo ir užklijuoja langus. Vis tiek tenka kęsti šaltį, šildytis elektra per brangu.
Išleidusi į mokyklą 7 ir 9 metų vaikus, moteris lieka namuose su jauniausiu 2,5 metų Julijumi.
Rūpesčių ir vargų su mažamečiais – per akis, o pajamos menkos: šiek tiek padeda buvęs vyras, kišenę simboliškai papildo kukli vaiko pinigų suma. Tačiau R.Pocienė bijo smarkiai įsiskolinti ir žiemą susikaupusias skolas už šildymą iš paskutiniųjų stengiasi grąžinti per vasarą.
Neištrūksta iš užburto rato
Jos kaimynė penkių vaikų motina Rūta Aleksandravičienė dar turi vilties visiškai padengti ar bent smarkiai sumažinti skolą, dėl kurios šiemet prarado teisę į kompensaciją.
„Kaipgi laikysiesi to skolų grąžinimo grafiko, jei gyventi nėra iš ko? Pašalpos išeina maistui“, – guodėsi 30-metė pašnekovė.
Netrukus prasidėsiančio šildymo sezono moteris visai nelaukia: jis vėl išaugins skolų kuprą. O namai pilni paauglių vaikų, jauniausia dukra – antrokė.
„Be skolų išsisukti nepavyksta. Sukamės kaip užburtame rate: vos atiduodi skolas, naujas sezonas ant nosies.
O pragyventi kartais lieka vos 100 litų. Dar mėnuo kitas, ir vėl sulauksime gąsdinančių raštų iš „Kauno energijos“, – nelinksmai pasakojo su dukra gyvenanti 38 metų Lina Minkevičiūtė.
Nei darbo, nei tūkstančių
Grasinamieji raštai iš paslaugų teikėjų – ir 30-metės Jurgitos Juozėnienės kasdienybė. Vilčių grąžinti net 20 tūkst. litų skolą energetikams moteris beveik neturi.
Įregistruota darbo biržoje ir iš socialinės pašalpos gyvenanti moteris pasakojo energetikams geriausiu atveju galinti sumokėti 100 litų per mėnesį.
Jei tiek iš tiesų mokėtų nuolat, dabartinę skolą sugrąžintų per 16 metų. Tačiau per sezoną mokėtina suma dar labiau augs.
Klumpa ir dirbančios šeimos
Mokesčiai už šildymą jau klupdo ne vien socialiai remtinas šeimas. Skolininkais tampa ir darbus bei nuolatines pajamas turintys kauniečiai.
Nemažai miestiečių, iki šiol nesinaudojusių jokia socialinės paramos forma, neįstengė vienu kartu apmokėti trečdaliu išaugusių vasario mėnesio sąskaitų.
Buvo namų, kuriuose mokestis už vasario šildymą ir karštą vandenį siekė ar net viršijo tūkstantį litų.
Po šio mėnesio kauniečiai šilumos tiekėjams buvo skolingi 5 mln. litų daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Augantys mokesčiai už šilumą, brangiausią iš visų komunalinių paslaugų, griauna netgi pastarąjį dešimtmetį nusistovėjusią dalies miestiečių tradiciją sugrąžinti skolas per vasarą.
Apie 20 proc. vartotojų sezoną pradės su praėjusio ar ankstesnių sezonų skolų šleifu.
Skolininkams – vekseliai
Augančios skolininkų gretos ir sumos šilumos tiekėjams jau kurį laiką kelia nerimą.
„Kauno energijos“ atstovas Ūdrys Staselka informavo, kad rugsėjo pradžioje bendrovei buvo skolingi apie 23,5 tūkst. gyventojų.
Drauge su skolomis iš ankstesnių metų bendra gyventojų skolos suma sudaro apie 42 mln. litų. Skolos turi tendenciją didėti.
Tiesa, pasibaigus pastarajam šildymo sezonui pastebėtas išaugęs skolininkų aktyvumas: pasirašyti skolai sumokėti skirtų grafikų ar vekselių atvyko kur kas daugiau vartotojų.
Tačiau galima spėti, kad tokį žmonių aktyvumą sukėlė grėsmė netekti kompensacijos už šildymą, šaltą ir karštą vandenį. Mat kreipiantis kompensacijos privalu neturėti skolų paslaugų teikėjams arba pateikti su jais suderintą skolos grąžinimo grafiką.
„Daugiausia problemų dėl skolų apmokėjimo kyla su dideles ir įsisenėjusias skolas turinčiais vartotojais, kurių didžioji dauguma neapmoka sąskaitų ir nederina skolų mokėjimo sąlygų.
Didžiausią šių skolininkų grupės dalį sudaro įsiskolinę miesto savivaldybei priklausančių būstų nuomininkai“, – sakė Ū.Staselka.
Šaukiasi prezidentės pagalbos
Nors skolų naštą kai kuriems kauniečiams galėtų sumažinti kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį, nemaža dalis skolininkų jų apskritai nesikreipia. Kodėl taip yra, Socialinės paramos skyriaus vedėja Ana Sudžiuvienė galėjo tik tai spėlioti.
„Gali būti, kad žmonės tiesiog nemato išeities, nežino, kaip išbristi iš sunkios padėties. Gal dėl nesutvarkytų dokumentų, nepateiktų duomenų dalis šeimų prarado teisę į socialinę paramą. Be to, kompensacija neskaičiuojama, jei vaikams nenustatyta tėvystė, nepriteistos lėšos jiems išlaikyti“, – priežastis vardijo vedėja.
Vis dėlto sunkesniais, sudėtingais atvejais taikomos išimtys, tad įklimpusias į skolas šeimas A.Sudžiuvienė paragino kreiptis pagalbos.
„Nemažai su finansiniais sunkumais susiduriančių žmonių kreipiasi pagalbos tiesiai į Vyriausybę ar prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Tačiau pagal Lietuvoje galiojančią tvarką tokie prašymai persiunčiami nagrinėti mums, o mes žmonėms paaiškiname, kad išskirtiniais atvejais galime padėti 130 litų.
Dažniausiai sulaukiame atsakymo – čia man ne pinigai.“
Skolingų daugiau nei remiamų
Kauno savivaldybės Socialinės paramos skyriaus duomenimis, 2009–2010 metų šildymo sezoną Kaune kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį gavo 21,1 tūkst. šeimų, kurios gyveno 18,6 tūkst. butų.
Po metų, pernai pasibaigusį šildymo sezoną, kompensacijas gaunančių skaičius pasikeitė palyginti nedaug: jas gavo 22,7 tūkst. šeimų, gyvenančių 20,2 tūkst. butų.
Tačiau, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, Kaune per pastaruosius 4 metus skolingų už šilumą gyventojų skaičius kasmet išauga maždaug 3 tūkst.
2009 metų pradžioje energetikams skolų turėjo šiek tiek mažiau nei 21 tūkst. kauniečių, o po metų jų buvo beveik 24 tūkst., pernai – 27,3 tūkst., šių metų sausio 1 dieną Kaune suskaičiuota 30 574 skolingi vartotojai.
