Prieš porą metų Susisiekimo ministerijos atlikta studija parodė, kad tokiose mažose rinkose, kaip Baltijos šalys, sėkmės gali tikėtis nebent bendros trijų valstybių avialinijos.
„Tai padėtų Baltijos šalims atsilaikyti, nes aviacijos rinkoje kuriasi vis daugiau stambių kompanijų. Jeigu mes veiksime pavieniui, ateityje didžiosios kompanijos gali tiesiog išstumti mūsų bendroves iš rinkos“, - aiškino E. Masiulis. Anot jo, Latvijos ir Estijos nacionalinės avialinijos pastaruosius kelerius metus patiria didelių nuostolių, šių įmonių perspektyvos darosi miglotos. Abi šalys šiuo metu derasi su potencialiais investuotojais.
Tam, kad idėja būtų pradėta įgyvendinti, pirmiausia, ministrų teigimu, būtina užbaigti pradėtas derybas, tada visų trijų šalių atstovams sutarti dėl kiekvienos iš jų indėlio bei dalyvavimo bendroje kompanijoje sąlygų, atlikti ekonominius skaičiavimus. Be to, reikės aptarti, kaip būtų išnaudojami visų trijų šalių oro uostai, kokią dalį keleivių aptarnautų. Tai spręstų susitikę visų šalių aviacijos ekspertai.
Bendra aviakompanija aprėptų visas tris šalis – apie 6 mln. žmonių. Tokio kelių valstybių bendradarbiavimo pavyzdžių toli ieškoti nereikia – pokariu įkurta bendra Skandinavijos šalių kompanija „SAS“, kuri dirba pelningai.
Naujasis oro vežėjas užtikrintų didesnį skrydžių krypčių pasirinkimą keleiviams iš Lietuvos, taip pat pagerintų Lietuvos pasiekiamumą užsieniečiams. „Steigti Lietuvos nacionalinį oro vežėją būtų neperspektyvu. Labai greitai kompanija imtų prašyti dotacijų iš valstybės biudžeto“, - neabejojo E. Masiulis.
Planuose - ir bendra pašto įmonė
Dviejų šalių ministrai taip pat aptarė galimybes įsteigti bendrą Lietuvos ir Latvijos paštų įmonę, kuri teiktų pasiuntinių paslaugas. „Bendra dviejų valstybių įmonių kooperacija, galbūt prisijungiant ir Estijos paštui, sustiprintų mūsų įmonių pozicijas konkurencinėje kovoje su kitų valstybių siuntų bendrovėmis, leistų gerinti paslaugų kokybę. Bendrai įmonei būtų lengviau žengti ir į tarptautinę rinką", - įsitikinęs E. Masiulis. „Lietuvos paštas“ šiuo klausimu jau yra pradėjęs derybas su Latvijos paštu.
Dviejų šalių transporto ministrai taip pat aptarė europinės geležinkelio vėžės "Rail Baltica" projekto vykdymo eigą. E. Masiulis teigė, kad svarbu, jog europinė vėžė nesibaigtų ties Latvijos siena ir šį projektą vienodais tempais vykdytų visos šalys partnerės. Tokiai pozicijai pritarė ir Latvija.
