Visagino atominės elektrinės (VAE) kritikai ir šalininkai įvardija skirtingus skaičius ir galimus scenarijus.
O nepriklausomi užsienio ekspertai įspėja: nėra jokių garantijų, kad elektros kaina rinkoje didės ir taip sugrįš investicijos į atominę elektrinę.
Į priekį veda tikėjimas?
Vyriausybė mano, kad VAE gaminama elektra bus konkurencinga, tad ir pirkėjų jai netrūks. Prognozuojama, kad iki 2040 m. elektros savikaina, įskaitant paskolas, bus 17–25 centai už kilovatvalandę (kWh).
Projekto kritikai mano, kad Visagine pagaminti elektrą kainuos daugiau, nei prognozuoja valdininkai.
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo Raimondo Kuodžio apskaičiavimu, elektros savikaina bus ne mažesnė nei 30 centų.
Šiuo metu rinkos kaina Lietuvoje svyruoja apie 16 centų už kilovatvalandę.
Nepriklausomi užsienio ekspertai nesiima spręsti, ar VAE gaminama elektra bus konkurencinga, tačiau jie įspėja, kad elektrinės šeimininkų laukia rimčiausias – finansinis iššūkis.
„Nėra jokių garantijų, jog elektros kaina rinkoje bus tokia didelė, kad sugrįš įdėtos kapitalo sąnaudos”, – vakar Lietuvos energetikos konferencijoje aiškino Švedijos konsultacijų įmonės „Poyry Management Consulting” atstovė Anette Berkhahn.
Kita vertus, jos nuomone, atominės elektrinės statytojai niekada nesiimtų tokio projekto, jei apskaičiuotų, kad parduoti elektrą už numatytą kainą bus sudėtinga.
„Jeigu tikima, kad kaina rinkoje bus didesnė negu gaminamos atominėje elektrinėje, tada projektą vykdyti galima”, – sakė ji.
Patirties turi ne visi
Vyriausybė prognozuoja, kad 2020 m. elektros kaina rinkoje bus didesnė nei gaminama VAE.
Pasak A. Berkhahn, mažai tikėtina, kad Baltijos regione padidės elektros kaina, kai bus pastatyta Visagino atominė elektrinė.
Nepriklausoma ekspertė įspėjo, kad atominių elektrinių kapitalo sąnaudos būna nemenka kliūtis jų statytojams.
„Pasaulyje yra labai nedaug šalių, kurios turi patirties ir kompetencijos suplanuoti, pastatyti ir finansuoti tokius projektus”, – pažymėjo konsultantė.
Sunku pritraukti kapitalo
Branduolinės energetikos projektų vykdytojai, pasak konsultantės, pastaruoju metu susiduria su rimtais išbandymais, pavyzdžiui, jiems sunku pritraukti kapitalo.
Finansinė rizika tenka investuotojams, o tai veikia visą ekonomiką.
A. Berkhahn nuomone, ne mažiau rūpesčių kiltų, jeigu projekto vertė padidėtų, o statybos imtų vėluoti.
„Poyry Swedpower” konsultuoja statant Lietuvos ir Švedijos elektros jungties „NordBalt” pastotę.
Šios konsultacijų bendrovės atstovas Oliveris Pearce’as teigė, kad dėl tiesiamų elektros jungčių su Skandinavija energijos kaina Baltijos šalyse taps stabilesnė.
