Nauja atominė elektrinė žmonėms nieko nekainuos. Tokie reklamos šūkiai į miltus buvo sumalti vakarykščiame Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) posėdyje.
Kol kas niekas nepripažįsta, kad elektra brangs dėl naujos atominės elektrinės projekto. Neva pagrindinė brangimo priežastis – pro šalį prašovę dujų kainų spėjikai. Bent jau taip teigia patys energetikai.
Tačiau kaip įmanoma gaminti brangesnę energiją Elektrėnuose, jei netrukus pradės veikti 30 proc. mažiau dujų vartojantis blokas? To rinkos prievaizdai net nesiteikia žmonėms paaiškinti.
Viskas – Elektrėnams
Daugiau elektros iš šiluminių elektrinių. Dar daugiau – iš biomasės, saulės, vėjo ir vandens. Tačiau daugiausia – iš rusiškas dujas deginančios elektrinės Elektrėnuose.
Kitąmet pirksime daugiau lietuviškos elektros nei šįmet. Užtat daugiausia pinigų suplosime brangiausiam gamintojui.
Vakar VKEKK padidino viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) tarifą 49 proc. – nuo 7,04 iki 10,49 cento.
Šį mokestį, kuris vadinamas paslauga, sumeta visi Lietuvos elektros vartotojai, nes VIAP dalis įeina į galutinę elektros kainą. Visas VIAP aruodas kitąmet sudarys 963 milijonus litų.
Didžiausia dalis jo atiteks itin brangiai elektrą gaminančiai Lietuvos elektrinei Elektrėnuose.
Vartotojai jai sumes 512 mln. litų (šįmet ši suma siekė 398 mln. litų).
Elektros supirkimas iš vandens, saulės, vėjo jėgainių taip pat augs – nuo šįmečių 115 mln. iki 194,2 mln. litų. Anot VKEKK pirmininkės Dianos Korsakaitės, ši energetikos dalis paaugo reikšmingai, tad jai ir suma skiriama didesnė.
Iš termofikacinių elektrinių elektros bus supirkta už 166 milijonus litų (šįmet – 117 mln.).
Beje, Lietuvoje šįmet atidaryta daugiau naujų elektrinių, tad ir energijos jose bus pagaminta daugiau.
Gamina pernelyg daug
Analitikams daugiausia klausimų kelia dar labiau išaugęs Elektrėnų elektrinės apetitas. Joje elektros savikaina kitais metais bus 41,86 cento už kilovatvalandę (be pridėtinės vertės mokesčio).
Vartotojai už Elektrėnų elektrą mokės 12,3 proc. daugiau nei šįmet ir net tris kartus daugiau nei vidutinė elektros kaina rinkoje.
„Anksčiau buvome nutarę, kad rezervui palaikyti Lietuvos elektrinė galėtų gaminti tris kartus mažiau elektros energijos nei dabar. Nesuprantu, kam reikia puse milijardo litų remti neefektyvią energetiką?” – stebėjosi buvęs VKEKK pirmininkas Vidmantas Jankauskas.
Planuojama, kad kitais metais Elektrėnuose bus pagaminta 1,53 teravatvalandės, arba maždaug trečdalis iš viso mūsų šalyje pagaminamos elektros energijos.
„Keista, kad niekas nepaaiškina, kodėl vartotojai turi mokėti už tokią brangią elektros gamybą”, – sakė V.Jankauskas.
Prašovė 170 milijonų litų
VKEKK teisinasi, kad pabrango dujos, tad ir gaminti iš jų elektrą tapo brangiau.
Bet ta pati komisija prognozuoja, kad gamtinių dujų importo kaina šiemet mažės kas mėnesį – nuo 1320 litų už tūkstantį kubinių metrų sausį iki 1257 litų gruodį.
„Lietuvos energija” baksnoja pirštais į kainų prievaizdus. Mat šie pernai prognozavo pernelyg mažą dujų kainą.
Kaip teigė „Lietuvos energijos” Didmeninės elektros departamento direktorius Vidmantas Salietis, pernai komisija, skaičiuodama VIAP tarifą elektrinei, prognozavo 1280 litų kainą už 1000 kubinių metrų dujų. Tačiau šįmet dujos buvo gerokai brangesnės.
Skirtumas – 171 milijonas litų, tad ši suma yra įskaityta į šių metų VIAP.
Analitikai vertina skirtingai
Skirstant VIAP nebuvo numatyta lėšų Visagino atominei elektrinei (VAE). Bet buvęs kainų komisijos pirmininkas V.Jankauskas mano, kad padidintas Lietuvos elektrinės finansavimas susijęs būtent su VAE.
„Gali būti, kad netiesiogiai šios vartotojų lėšos pereis į VAE rankas. To tikrai neatmesčiau, nes kitą paaiškinimą sunku rasti”, – svarstė V.Jankauskas.
Tačiau Lietuvos investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis abejoja Lietuvos elektrinės pajėgumu ką nors finansuoti.
„Dividendų iš šios įmonės tikėtis nereikėtų, nes dėl didelių investicinių projektų įmonė įsiskolinusi bankams”, – sakė analitikas. Anot jo, padidėjusi elektros kaina mažins Lietuvos gamintojų konkurencingumą tiek vietos, tiek eksporto rinkose.
„Lietuvos „energetinės nepriklausomybės” kaina – elektra, perkama po beveik 42 centus už kilovatvalandę. Už tai sumoka visi vartotojai”, – aiškino Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas.
Žada ir patikrinimų
VKEKK žada aiškintis, ar valstybės netiesiogiai kontroliuojama elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid” pagrįstai naudoja VIAP mokesčio lėšas.
„Litgrid” šiemet teko 97,8 mln. litų VIAP lėšų, iš jų didžioji dalis – 85 mln. litų – Lietuvos ir Švedijos elektros jungčiai „NordBalt” nutiesti.
Be to, kainų prievaizdai siūlo 2013 m. atlikti „Lietuvos energijos” patikrinimą ir išsiaiškinti, ar tikrai panaudoti visi nemokami taršos leidimai.
„Patikrinimai yra normali tiek verslo, tiek valstybinių institucijų veiklos dalis”, – išliko ramus „Lietuvos energijos” atstovas V.Salietis.
