Tačiau beveik pusė vairuotojų (47 proc. respondentų) teigia, kad nuolat ieško alternatyvų, kur galėtų įsipilti degalų už mažesnę kainą. Likęs trečdalis pigesnių degalų neieško ir naudojasi degalinių paslaugomis.
Paklausti, ar svarstė galimybę apskritai atsisakyti važinėjimo su nuosavu automobiliu, dauguma vairuotojų teigia, kad tokių minčių turėjo, bet įvertinę visas aplinkybes nusprendė, kad važiuoti su savo transporto priemone dažnai yra ne tik pigiau, bet ir patogiau.
Pasak apklausos dalyvių, atsisakius važinėjimo su savo transporto priemone, tektų vykti viešuoju transportu, kuris šiuo metu irgi nėra pigus. Įvertinę laiką, kurį tektų sugaišti laukiant, maršrutų skaičių (ypač didžiuosiuose šalies miestuose, kai tenka važiuoti persėdant iš vienos transporto priemonės į kitą), patogumą, kai nereikia nešti daiktų, vairuotojai atsisako minties iš nuosavo automobilio persėsti į autobusą ar troleibusą.
Kai kurie apklausos dalyviai ieško kitokių alternatyvų, kurios bent truputį sumažintų išlaidas degalams, pvz., vyksta į darbą su vienu ar keliais bendradarbiais, gyvenančiais netoliese.
Dalis apklausos dalyvių teigia, kad šiltuoju metų laiku renkasi kitą transporto priemonę – jei reikia įveikti nedidelį atstumą, eina pėsčiomis, jei didesnį, vyksta dviračiu.
Likusieji pripažįsta, kad ėmė svarstyti dvi galimybes: dabartinio automobilio keitimą į ekonomiškesnį arba dujinės įrangos įmontavimą, kad būtų galima piltis šiuo metu pigiausius degalus – dujas.
Iš kelerių metų statistikos matyti, kad degalų kainos nuo 2009 metų padidėjo mažiausiai 40 procentų (žr. antrą iliustraciją).
