Tam penktadienį skubiai sušauktame posėdyje pritarė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
„Tikslus sprendimas bus priimtas kitą savaitę, tačiau preliminariai galima sakyti, jog gyventojams dujų kaina padidės maždaug 3,7 cento“, - po komisijos posėdžio sakė jos pirmininkė Diana Korsakaitė ir pridūrė, jog dėl kainų padidėjimo verslininkams kol kas skaičiavimų neturinti.
Buitiniams vartotojams, sunaudojantiems iki 500 kub. m dujų per metus, dujos šiuo metu kainuoja 2,79 Lt už kubinį metrą ir 1,95 Lt mėnesinį mokestį. Sunaudojantiems nuo 500 kub. m iki 20 tūkst. kub. m dujų per metus, dujos kainuoja 2,17 Lt už kubinį metrą ir taikomas 13,81 Lt mėnesinis mokestis. Daugiau nei 20 tūkst. kub. m mer metus sunaudojantys buitiniai vartotojai moka 2,16 Lt už kubinį metrą dujų ir 13,81 Lt mėnesinį mokestį.
Ji pažymėjo, jog SGDT projekto įgyvendinimą prižiūrinti Energetikos ministerija komisijai patvirtino, kad pateiktas finansavimo planas yra optimaliausias. Be to, VKEKK ne energetikos įmonei keisti projekto parametrų neturi teisės, todėl ji galinti tik nustatyti SGDT projekto priedą.
„Mes turime pareigą nustatyti SGDT priedą tam, kad būtų užtikrintas numatyto finansavimo trūkumo padengimas, ir mes tą padarėme“, - pabrėžė D. Korsakaitė.
„Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis akcentavo, kad nors nuo kitų metų dujų kaina gyventojams ir padidės, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje šis sprendimas išeis į naudą.
„Kad ir tokia maža dalis, kuri yra dabar paskirta per tarifą, vėliau palengvina projekto finansavimo naštą, kadangi bankai mato, kad šis projektas yra remiamas valstybės. Jis iškart įgauna didesnį statusą, mažėja palūkanos, mažėja finansavimas, kas galiausiai ir lems mažesnį tarifą vėliau“, - sakė jis.
R. Masiulio teigimu, nuo 2013 m. dujų kaina padidės maždaug trimis centais, „o tai sudarys iki 1 proc. nuo dabartinės dujų kainos buitiniams vartotojams“.
VKEKK posėdyje AB „Achema“ teisininkas Rytis Budrius gynė vartotojų poziciją, teigdamas, jog "Klaipėdos nafta" pasirinko ne patį efektyviausią SGDT projekto finansavimo modelį, nes nesistengė nuo vartotojų pečių nuimti didelės mokėjimo naštos.
„Trūkstamus 200 mln. litų būtų galima pasiskolinti. „Achema“ galėtų paskolinti“, - sakė jis.
Vis dėlto R. Masiulis tvirtino pasirinkęs optimaliausią kelią, be to, pažymėjo, jog bet koks skolinimasis galiausiai vis tiek įskaičiuojamas į galutinę gamtinių dujų kainą.
"Bet koks skolinimas galiausiai vis tiek gula į dujų kainą, jeigu paskolino už didesnes palūkanas, tai tik brangiau kainuos", - po posėdžio sakė jis. Paklaustas, koks buvo konkretus „Achemos“ pasiūlymas, R. Masiulis tvirtino jį, abstraktų, išgirdęs tik per praėjusį VKEKK posėdį.
„Tai nėra racionalus pasiūlymas", - sakė jis.
R. Masiulis taip pat akcentavo, jog diskusijos šiuo klausimu tokios karštos dėl to, kad kiekvienas nori apginti savo interesus, tačiau reikėtų susikoncentruoti į pagrindinį tikslą - gamtinių dujų kainos kritimą ilgalaikėje perspektyvoje.
„Mūsų modelis padarytas taip, kaip naudingiausia valstybei, visiems vartotojams, kadangi sudėliotas tiek infrastruktūros pastatymui, tiek dujų tiekimui. Bendras tikslas yra, kad kuo pigesnės būtų dujos vėliau (...) O kad tai netinka kažkurioms interesų grupėms, ką darysi", - sakė R. Masiulis.
VKEKK penktadienį posėdyje apsvarsčiusi bendrovės „Klaipėdos nafta" planuojamų investicijų į SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimą projektą, nutarė kompensuoti SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudas ar jų dalį 2013 m. - 113,798 mln. litų. Ji taip pat nusprendė nekompensuoti SGDT, jo infrastruktūros ir jungties eksploatavimo sąnaudų, tačiau padengti lėšų administravimo sąnaudas - 302 tūkst. litų.
Dar 86 mln. litų „Klaipėdos naftos“ investicijų į SGD terminalą vartotojai turėtų padengti 2014 metais. Tačiau dėl to bus priimtas atskiras Kainų komisijos sprendimas.
Į terminalą ir jo infrastruktūrą bei jungtį su magistraliniais dujotiekiais „Klaipėdos nafta“ 2013-2014 metais, kai bus statomas terminalas, ketina investuoti apie 453 mln. litų. Investicijoms bendrovė panaudos apie 250 mln. litų bankų paskolų, dar apie 200 mln. litų (2013-2014 metais) - įplaukų iš gamtinių dujų perdavimo kainos dalies, arba vadinamojo terminalo priedo, kuris vien 2013 metais siektų 113,798 mln. litų.
Lietuva iki 2014 metų pabaigos Klaipėdoje ketina pastatyti terminalą, kuris bus alternatyva rusiškoms „Gazprom“ dujoms. Taip tikimasi sukurti pigesnę alternatyvą vietoj brangstančių Rusijos dujų koncerno tiekiamų dujų, kurių Lietuva daug naudoja šilumos ūkyje.
Primename, kad 2012 m. rugsėjo mėn. 1000 kub. m. gamtinių dujų pardavimo kaina „Lietuvos dujų" klientams, nebuitiniams vartotojams, sumažėjo 42 litais (nuo 1409 iki 1367 Lt už 1000 kub. m.), palyginti su rugpjūčio mėn. dujų kaina. Šiuos kainos pokyčius nulėmė sustiprėjusi euro vertė JAV dolerio atžvilgiu. Rugsėjo mėnesio kaina nustatoma pagal 2012 m. kovo – 2012 m. rugpjūčio mėn. naftos produktų kainas tarptautinėse rinkose.
