Sumažinti sąskaitą už šildymą gali ir patys gyventojai

Lietuvoje prasidėjus šildymo sezonui didelė dalis gyventojų su baime laukia sąskaitų už šilumą. Tačiau didžioji dauguma miestų gyventojų (82 proc.) praėjusią žiemą nesiėmė jokių šilumos taupymo veiksmų.

Taip pat kaimynų pinigines gali patuštinti ne tik kylantys šilumos įkainiai, bet ir viename bute savavališkai įsirengtas grindų šildymas arba papildomi radiatoriai, kurie išbalansuoja visą namo šildymo sistemą.<br>V. Balkūnas.
Taip pat kaimynų pinigines gali patuštinti ne tik kylantys šilumos įkainiai, bet ir viename bute savavališkai įsirengtas grindų šildymas arba papildomi radiatoriai, kurie išbalansuoja visą namo šildymo sistemą.<br>V. Balkūnas.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

2012-10-22 16:45, atnaujinta 2018-03-15 22:53

Iniciatyvą „Taupykime šilumą“ įgyvendinanti Nacionalinė pastatų administratorių asociacija (NPAA) pažymi, kad daug šilumos gyventojai iššvaisto dėl neapdairumo ar paprasčiausio nežinojimo.

„Taupyti šilumą namuose galima pradėti ir be didelių investicijų, pavyzdžiui šilumos nuostolius galima sumažinti iki 10 proc. buto patalpas vėdinant trumpai, bet intensyviai, įsirengus šilumą atspindinčius ekranus už radiatorių ar užkamšius langų ir durų plyšius. Nuo praėjusio šildymo sezono pradžios prie iniciatyvos, kurios dalyviams garantuojamas mažesnis šilumos suvartojimas, prisijungė per 800 daugiabučių visoje Lietuvoje. Jiems pavyko sumažinti šilumos suvartojimą vidutiniškai 17 proc., kitaip tariant, šių namų gyventojai sutaupė 1,5 mln. litų“, – sako Vytautas Turonis, NPAA tarybos pirmininkas.

NPAA užsakymu tyrimų bendrovės RAIT atliktos Lietuvos gyventojų nuomonės apklausos duomenys rodo, kad asmeniškai šilumos taupymo veiksmų ėmęsi gyventojai dažniausiai keisdavo arba sandarindavo langus (58 proc.), šiltino namus (11 proc.), mažiau kūreno (7 proc.) arba gyveno vėsesnėse patalpose (4 proc.).

Tyrimas taip pat atskleidė, kad dažniau iniciatyvą imtis šilumos taupymo priemonių rodo moterys – 14 proc. jų asmeniškai ėmėsi vienokių ar kitokių šilumos taupymo būdų. Lyginant asmenines pastangas, vyrai atsilieka nedaug – 12 proc. jų asmeniškai ėmėsi šilumos taupymo priemonių. „Labai svarbu, kad taupyti šilumą būtų suinteresuoti visi daugiabučio gyventojai, nes atlikti šilumos nuostolius mažinančius darbus bendrosiose patalpose: laiptinėje, rūsyje ar šilumos punkte, reikia visų namo gyventojų sutarimo. Taip pat kaimynų pinigines gali patuštinti ne tik kylantys šilumos įkainiai, bet ir viename bute savavališkai įsirengtas grindų šildymas arba papildomi radiatoriai, kurie išbalansuoja visą namo šildymo sistemą“ – pažymi V. Turonis.

Namai dalyvaujantys „5 žingsnių šilumos taupymo programoje“ parodė, kad didžiausias šilumos suvartojimo efektyvumas pasiekiamas automatizavus šilumos punktus. Tokie punktai turi daviklius, reaguojančius į oro sąlygas ir teikiančius tik tiek šilumos, kiek reikia: jeigu lauke šalta, šilumos teikiama daugiau, jeigu šilta – mažiau. NPAA skaičiuoja, kad automatizavus šilumos punktą, namas gali sutaupyti net iki 20 proc. šilumos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.