Elektrėnuose atidarytas 1,3 mlrd. litų kainavęs Lietuvos elektrinės blokas (papildyta)

Lietuvos energetikos istorijoje – išskirtinis įvykis. Elektrėnuose įsikūrusioje Lietuvos elektrinėje iškilmingai atidaromas 1,3 milijardo litų kainavęs kombinuoto ciklo blokas (KCB). 455 MW galios objektas pradėtas statyti 2009 metų pradžioje, o galutiniai jo bandymai baigti tik šiais metais. Planuojama, kad blokas, kurio efektyvumas siekia daugiau nei 58 proc., galės pagaminti elektros energijos, kuri patenkintų apie 20-25 proc. viso šalies poreikio.

Naujojo bloko efektyvumas sieks daugiau nei 58 procentų.<br>N. Povilaitis
Naujojo bloko efektyvumas sieks daugiau nei 58 procentų.<br>N. Povilaitis
Daugiau nuotraukų (1)

Nerijus Povilaitis

Oct 23, 2012, 11:27 PM, atnaujinta Mar 15, 2018, 10:04 PM

Didins gamybos pajėgumus Kombinuoto ciklo bloko paskirtis – padidinti Lietuvos elektrinės elektros gamybos pajėgumą, patikimumą ir efektyvumą, taip pat sumažinti elektros gamybos savikainą. Moderniam įrenginiui, kuris pakeis pasenusius Lietuvos elektrinės 3 ir 4 blokus reikės apie 30 proc. mažiau dujų elektros kilovatvalandei pagaminti.

KCB veikimo principas pagrįstas efektyvesniu energijos sunaudojimu. Šiluma iš dujų turbinos nukreipiama į katilą, kuriame gaminamas garas. Jis tiekiamas į garo turbiną, sumontuotą ant to paties veleno kaip ir dujų turbina. Tai yra vadinama „vieno veleno“ principu - kai tą patį generatorių suka dujų ir garo turbinos. Šis procesas leidžia blokui pasiekti naudingumo koeficientą 58 proc. Naujojo tipo blokas pranašesnis aplinkosaugos požiūriu, sunaudodamas mažiau dujų jis leis mažinti oro taršą.

Statybos darbai buvo patikėti generaliniam rangovui, Ispanijos koncernui „Iberdrola Ingenieria y Construccion, S.A.U.“. Ispanai objektą Elektrėnuose statė kartu su subrangovais Lietuvoje.

Iš vadovų lūpų - pagyros

Atidarymo iškilmėse dalyvavęs premjeras Andrius Kubilius pasidžiaugė, kad milžiniška investicija subrandino pažangų energetinį vaisių.

„Ši diena ypatinga dėl trijų labai svarbių dalykų. Devintasis blokas labai svarbus mūsų energetinio saugumo elementas. Antras dalykas – pačių moderniausių technologijų pavyzdys, ir visi žinome, kad šis naujasis kombinuoto ciklo blokas yra 30 procentų efektyvesnis, nei anksčiau statyti blokai. Ir paskutinis, trečias dalykas – kuo galime didžiuotis, per 22 nepriklausomybės metus tai pats didžiausias realizuotas projektas, kurio vertė 1 milijardas 300 milijonų litų“, - iškilmingo renginio metu kalbėjo ministras pirmininkas.

Ispanijos karalystės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Migelis Ariasas Estevezas kalbėdamas lietuviškai sveikino visus, prisidėjusius prie šio projekto įgyvendinimo.

Ambasadorius džiaugėsi, kad generaliniam rangovui - Ispanijos koncernui „Iberdrola Ingenieria y Construccion, S.A.U.“ pavyko sėkmingai dirbti su Lietuvos bendrovėmis, tai pat su mūsų šalies valdžios institucijomis.

100 metų energetikos srityje dirbančios ispanų bendrovės „Iberdrola Ingenieria y Construccion, S.A.U.“ vadovas pabrėžė, jog naujojo elektrinės bloko, kuris yra vienas geriausių pasaulyje, statybų darbai buvo pabaigti laiku ir neviršijant biudžeto. O tai liudija apie puikius tarpstruktūrinio bendradarbiavimo su vietos subrangovais bei užsakovais rezultatus.

„Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas pabrėžė, jog siekiant įgyvendinti gerą projektą reikia trijų dalykų – projekto, pinigų ir geros komandos. Pasak D. Misiūno, pats didžiausias turtas - komanda, kurios nariai pastatė ir įrengė naująjį elektrinės bloką.

Palaimintas po bandymų

Šio projekto finansavimui 168,2 mln. eurų dotaciją skyrė Tarptautinis Ignalinos atominės elektrinės uždarymo paramos fondas, 71 mln. eurų paskolą suteikė Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), taip pat komercinių bankų konsorciumas, kurį sudaro „Swedbank“, SEB bankas, „DnB Nord“, „Nordea Bank Lietuva“ ir „Danske“ bankas – jie paskolino 81,4 mln. eurų (apie 281 mln. litų). Dalį lėšų projektui skyrė ir Lietuvos elektrinę valdanti akcinė bendrovė „Lietuvos energija“.  

Rugpjūčio pabaigoje atlikti 72 valandas trukę KCB bandymai. Per šį laikotarpį KCB veikė pagal specialiai sudarytą grafiką. Eksploatavimo taisyklės numato, kad elektrinių ir katilinių bandymai yra užbaigti, kai pagrindiniai įrenginiai be pertraukos išdirba būtent 72 valandas pilna apkrova, projekte numatytais garo parametrais, deginant pagrindinį kurą, įrenginiams dirbant nuolat ar paeiliui.

Buvo atlikti ir kitokio pobūdžio tyrimai: išmatuotas keliamo triukšmo lygis, oro taršos emisija. Taip pat išmatuoti šiluminiai ir generuojamos galios parametrai. Gauti rezultatai parodė, kad taršos emisijos normų neviršija, šiluminiai ir į tinklą atiduodamos galios bandymai taip pat atitinka kontrakto technines sąlygas. Pradėjus veikti KCB, taršos matavimai bus atliekami nuolat. Visus aplinkos pokyčius fiksuos prie kamino sumontuota stacionari taršos monitoringo sistema.

„Lietuvos elektrinę valdančios“ akcinės bendrovės „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius D. Misiūnas antradienį atsakė į žurnalistų klausimus.

- Statant šį bloką buvo kalbama apie tai, jog sumažės elektros energijos gamybos savikaina. Koks šio bloko naudingumas dabartinėmis sąlygomis?

- Jeigu vertinti gamybos savikainą, lyginant su senaisiais blokais, ji tikrai sumažėja. Mes matome apie 30 procentų gamybos savikainos sumažėjimą. Be abejo, šalia gamybos savikainos atsiduria kiti dalykai, tokie kaip finansavimo kaina, veiklos išlaidos. Vertinant bendrai – elektros energijos gamybos savikaina šiame bloke tikrai sumažėja.

- Ar galime prognozuoti kada atsipirks tas 1,3 milijardo litų?

- Matote, yra dvi atsipirkimo rūšys. Tai atsipirkimas projekto, kuris vykdomas grynai komerciniais pagrindais, čia yra vieni standartai. Taip pat atsipirkimas projekto, kuris vykdomas reguliuojamos veiklos kontekste. Mes esame pilnai reguliuojami, todėl atsipirkimas tiesiogiai susietas su tarnavimo laiku ir yra sureguliuotas. Kaštai padalinami į metus, kurių yra apie 40 ir į elektros tarifą palaipsniui eina tie pinigai, kurie sugrįžta už investicijas. Jas mes sumokame bankams, atidedami ateities projektams. Atsipirkimas nėra tas pats, apie kurį galėtume kalbėti versle, kai jis turi vykti gana greitai.

- Ar galima suprasti, jog naujasis blokas turi atsipirkti per 40 metų? - Galiu pasakyti tik tiek, blokas turėtų tarnauti 40 metų, visus šiuos metus elektros energijos vartotojai mokės tik tiek, kiek mums kainuoja kuras. Taip pat vis mažėjančia kaina mokės už finansavimą, nes paskolos bus grąžinamos.

- Ar šis blokas gamins ir elektros energiją, ir šilumą?

- Blokas numatytas tik elektros energijos gamybai. Todėl kalbėdami apie gamybos režimus mes orientuojamės į šiltąjį metų laiką, kai Lietuvoje nedirba kogeneracinės jėgainės ir negamina energijos. Be to, pastoviai turime iššūkių dėl tiekimo patikimumo, linijų apribojimais. Su šiuo bloku, kuris yra ypač lankstus, apie 20 kartų lankstesnis negu senieji. Jis gali labai greitai arba pakelti galią arba ją sumažinti. Mes galėsime pilnai patenkinti energetinius šalies poreikius. Kai susidursime su tam tikrais iššūkiais, šis blokas padės juos suvaldyti.

- Kaip pasikeitė sąlygos rinkoje nuo 2009-ųjų metų, kai buvo pradėti bloko statybos darbai?

- Didelė elektros energijos generacija, tokia kaip šis blokas šiandienos rinkos sąlygomis jau nėra ta generaciją, kurią vieną kartą įjungei ir ji veikia nuolatos. Turėsime žiūrėti į rinką, orientuotis į kitų gamintojų veiksmus, atsižvelgti į linijų pralaidumus, ar jų pakanka, ar elektros srautai subalansuoti ir pagal tai planuoti darbo grafiką, tai daryti kiekvieną dieną.

- Kalbant apie elektros energijos kainą, ar žmonės gali tikėtis bent centu pigesnės elektros?

- Aš manau, kad vartotojai gali tikėtis, jog patikimumas bus užtikrintas, kaina bus skaidriai suskaičiuota, ką padaro reguliatorius. Tikrai negaliu pažadėti, jog dujos bus vienos ar kitos kainos, tačiau mes savo tiksluose labai aiškiai turime stiprų postūmį link dujų kainos valdymo.

Patys žinome apie dujų terminalą, mes planuojame būti jo klientais. Sieksime įgyvendinti Europoje daug kur veikiantį modelį – dujų terminalas plius kombinuotas ciklas kaip bazinės energijos gamyba.

- Ar paskaičiavote kiek kainuotų elektros energija naudojant terminalo dujas?

- Viskas priklauso nuo dujų kainos. Dujų kaina bendroje savikainoje sudaro apie 80 procentų. Galite labai nesunkiai suskaičiuoti, jeigu dujos atpinga trečdaliu, tai mes galime trečdaliu pigiau tiekti elektros energiją.

- Kokia šio bloko savikaina?

- Šio bloko savikaina – 33 centai už kilovatvalandę.

- Galima sakyti, beveik 10 centų pigiau nei senųjų elektrinės blokų? - Praktiškai taip. Ypač jei imsime senuosius blokus, kurie pasenę ir nelabai efektyvūs.

- Ar Lietuvos elektrinėje dirbs ir senieji blokai?

- Mes planuojame, jog gamyba bus čia, naujajame bloke. Senieji blokai liks rezerve dėl keleto priežasčių – tokio rezervo reikia užtikrinant sistemos stabilumą, bet to senuosiuose blokuose galime kūrenti mazutą. Tai labai svarbu, nes dėl vienos ar kitos priežasties sutrikus dujų tiekimui ar tuo atveju, jeigu jis būtų apribotas, galėtume įjungti senuosius blokus ir jie gamintų elektros energiją naudojant mazutą. Šiuo metu esame apsisprendę dėl dviejų blokų eksploatacijos nutraukimo, kas buvo numatyta pradėjus projektuoti šį bloką.

Šiuo metu du didieji blokai stovi rezerve, kiti didieji blokai bus konservuojami, tam, kad sumažinti kaštus.

- Žinant dabartinę dujų kainą, ar dabar būtų toks projektas įgyvendintas?

- Sunku pasakyti, viskas priklausytų nuo tikslų. Jeigu neturėtume kur pasigaminti elektros, vistiek turėtume kažką įgyvendinti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.