Šiaulių apskrityje statys pusę tūkstančio saulės ir vėjo jėgainių

Šiaulių apskrityje žadama statyti pusę tūkstančio žaliąją energiją gaminančias elektrines. Jos pastovias pajamas jų savininkams garantuos mažiausiai dvylikai metų, rašo „Šiaulių kraštas“. Visoms joms poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas. Alternatyvi saulės ir vėjo energija laikoma viena ekologiškiausių atsinaujinančių energijos rūšių, kurios panaudojimas numatytas Nacionalinėje energetikos strategijoje.

Daugiau nuotraukų (1)

ELTA ir lrytas.lt inf.

Oct 25, 2012, 12:53 PM, atnaujinta Mar 15, 2018, 9:28 PM

Departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus specialistė Cilistina Bogušienė informavo, kad iš viso atrankos išvados priimtos dėl 23 saulės elektrinių parkų, kuriuose ketinama statyti po 10-20 saulės elektrinių, o jų užstatomas plotas yra didesnis kaip 50 arų.

Dar 140 ūkio subjektų pareiškė norą statyti po 1-3 saulės elektrines. Pastarosioms poveikio aplinkai procedūros iš viso netaikomos.

Dėl vėjo jėgainių statybos priimta 21 atranka. Daugiausiai vėjo jėgainių - net 16 - planuojama statyti Pakruojo rajone.

„Nors stengiamės greitai išnagrinėti prašymus, ilgas procesas jų laukia Energetikos ministerijoje“, - neslėpė C. Bogušienė.

„140 mano rašytų pažymų galėjo nė nereikėti. Iš mūsų pareiškėjai reikalauja pažymos vienai saulės elektrinei iki 30 kilovatų galios, kai Atsinaujinančių išteklių įstatyme aiškiai parašyta - poveikio aplinkai vertinimo procedūra tokioms jėgainėms netaikoma. Net Aplinkos ministerijai pateikus išaiškinimą Energetikos ministerijai, pastaroji vis tiek prašo iš ūkio planuotojų pažymos iš Aplinkos apsaugos departamento“, - stebėjosi specialistė.

Vertinimo procedūros netaikomos pavienėms mažoms saulės elektrinėms, tačiau departamentas įvertina saulės elektrinių parkus, jeigu užstatomas plotas yra didesnis kaip 50 arų.

„Kiekvienu atveju pažiūrime, kad nebūtų statoma saugomoje teritorijoje, šalia Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“, kad nepatektų į vandens telkinio apsaugos juostą, numatome priemones dėl sklypų šienavimo ir aptvėrimo“, - tvirtino C. Bogušienė.

Vėjo jėgainėms poveikio aplinkai vertinimo atranka būtina. Rengėjai dažniausiai vadovaujasi Europos Sąjungos praktika, nes ten statoma daugiau vėjo elektrinių.

Beveik dviejų hektarų sklype Toliočių kaime, Šiaulių kaimiškoje seniūnijoje, 70 metrų atstumu nuo magistralinio kelio Šiauliai - Palanga bus statomas penkiolikos mažųjų - 30 kilovatų galios - saulės elektrinių (SE) parkas. Sklypą riboja miesto aplinkkelis, netoliese yra degalinė, rytiniu sklypo pakraščiu prateka upė Švendrelis.

Saulės jėgainių aukštis nuo žemės paviršiaus sieks apie 3 metrus, vienos SE užimamas plotas žemės paviršiuje - apie 200 kvadratinių metrų. Vieną SE sudarys 122 polikristaliniai saulės moduliai, kurie bus montuojami ant į žemę įkaltų polių. Per metus visos 15 SE turėtų pagaminti apie 432 megavatvalandžių elektros energijos.

Energetikos ministerija žada taisyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, nes jame esą pastebėta nesuderinamumų su kitais Lietuvos teisės aktais ir su ES atsinaujinančios energetikos direktyva.

Kad būtų sustabdytas mažųjų saulės ir vėjo elektrinių bumas, jas siūloma įtraukti į įstatyme numatytą bendrą kvotą šioms technologijoms.

„Nemanykite, kad saulės elektrines statome iš altruistinių paskatų ar dėl to, kad ši energija švari. Sakau atvirai - mes, kaip ir kiti statytojai, siekiame pelno“, - neslėpė Gintautas Jankaitis. Jis beveik dviejų hektarų sklype Gervėnų kaime, Bubių seniūnijoje, kartu su kitu verslininku Raimundu Žiuraičiu organizuoja dvidešimties saulės elektrinių statybą.

Verslininkas neabejojo, kad elektrines statys ir tuo atveju, jei „pavėluos į traukinį“ ir šiemet iš Energetikos ministerijos negaus leidimo. Įstatymas garantuoja, kad šiemet leidimus gavę mažųjų saulės elektrinių plėtotojai už į pastatus integruotos mažo galingumo saulės jėgainės kilovatvalandę elektros (kWh) gaus po 1,80 lito, neintegruotos - po 1,44 lito.

„Mano žiniomis, kitąmet elektros supirkimo kaina sumažinta bus nežymiai, bet vis tiek projektas atsipirks jei ne per šešerius, tai per septynerius ar aštuonerius metus, o supirkimo kainą įstatymas garantuoja dvylikai metų“,- sakė G. Jankaitis.

Verslininkas neabejojo, kad atsinaujinančių išteklių jėgainės nekenkia aplinkai ir žmonių sveikatai „antraip savininkai jų savo kieme nestatytų“.

„Vėjo jėgainės gali kelti triukšmą, šešėliavimą ir vibraciją. Iki 30 kilovatų galios vėjo jėgaines galima statyti ir ant pastato. Jeigu vėjo jėgainė stovi ant žemės - vibracija negresia, poveikį žmogui gali daryti tik jos keliamas šešėliavimas ir triukšmas“, - sakė Jūratė Karalevičienė, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja.

Specialistės nuomone, poveikis žmonėms būna daugiau psichogeninis - dirgina nervų sistemą. Nors triukšmas ir šešėliavimas nėra labai didelis, psichologiškai žmogus gali jausti diskomfortą.

„Vėjo jėgainės ne taip seniai pas mus atsirado. Gal vėliau bus nustatytas jų ilgalaikis poveikis, bet kol kas poveikio sveikatai nėra. Neakcentuojamas jis ir mokslinėje literatūroje“, - teigė J. Karalevičienė.

Dėl saulės elektrinių poveikio - dar mažiau informacijos. Saulės jėgainės nėra priskiriamos prie radiotechninių objektų, kuriuos Visuomenės sveikatos centras ir projektuojant derina ir toliau stebi.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.